Bylą tiriantys pareigūnai pranešė areštavę šių moterų turtą. Taip pat pritaikė kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti. Tačiau kilus skandalui bylos epicentre atsidūrusi HBH komplekso savininkė Rada Matulevičienė nuo viešumos užuovėją rado kaip tik užsienyje. Į telefono skambučius verslininkė neatsako.
Pareigūnai tikina, kad moteris yra išvykusi prokuratūrai leidus. Toks leidimas suteikiamas neatidėliotinai kelionei, svarbiems reikalams tvarkyti. Kur tiksliai verslininkė yra ir kada grįš, neatskleidžiama.
Kilus skandalui bendrovės savininkė Rada Matulevičienė išvyko į užsienį, nors prokurorai jai skyrė kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti.
Tačiau grįžusią į Lietuvą R.Matulevičienę užklups sudėtingas bylinėjimosi procesas.
Ji ir dar dvi pavaldinės įtariamos sunkiais nusikaltimais, už kuriuos numatoma bausmė – tik nelaisvė.
„Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą įstatymas yra labai griežtas ir numato laisvės atėmimą iki 10 metų, už sukčiavimą – iki 8 metų, o už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki 4 metų“, – galimas bausmes įtariamosioms vardino Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo persekiojimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis.
Teisėsaugininkai pasakoja bendrovę stebėję porą mėnesių. Vien už rugpjūtį bendrovė, įtariama, neapskaičiusi 800 tūkst. litų. Taip įmonė per dvejus metus, galėjo nuslėpti 5 mln. litų. Į valstybės biudžetą nepatekusių mokesčių suma – daugiau nei 1 mln. litų.
Pasak bylą tiriančių pareigūnų, kelią apgaulingai apskaitai atvėrė galimybė komplekse atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. Tyrimo metu teisėsaugininkai tikina užfiksavę aibę atvejų, kuomet iš klientų paimti pinigai nebuvo pajamuojami.
Kad įsitikintų, ar įtarimai pagrįsti, teisėsaugininkai atliko 15 kratų. Jose dalyvavo 30 pareigūnų.
HBH bylą tiriantys pareigūnai tikina, kad maitinimo srityje tokio masto sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo Vakarų Lietuvoje dar nėra buvę užfiksuota.
„Kratos buvo atliekamos vienu metu visose patalpose ir taip užkirstas kelias dokumentų naikinimui. Gauti duomenys patvirtina, kad nusikaltimas, greičiausiai, buvo daromas.
Objektas yra labai didelis ir trys asmenys tikrai negalėjo užtikrinti nusikalstamo mechanizmo. Buvo pajungti ir kiti įmonės darbuotojai, o veikla – gerai organizuota“, – apie tyrimą pasakojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Regimantas Sriebalius.
Jo teigimu, viešojo maitinimo srityje tokio masto sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo Vakarų Lietuvoje dar nėra buvę užfiksuota.
