Banko „Rosija“ klestėjimo schema puikiai parodo, ką Rusijoje reiškia valdžios užnugaris, kaip už juokingus pinigus perkama žiniasklaida ir į kieno kišenes iš tiesų teka iš naftos gaunami milijardai.
Kremliaus nurodymas
Valstybinės institucijos ir įstaigos, net Juodosios jūros laivynas savo sąskaitas perkėlė į banką „Rosija“.
Praėjus kelioms savaitėms po Krymo aneksijos Maskvoje, netoli Kremliaus, susirinkusi Rinkos taryba aptarė šalies elektros ūkio klausimus.
Tai milžiniškas verslas, kuris sudaro 2 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto. Taip pat tai šimtamilijoninės pajamos bankui, kuris turės išskirtinę teisę tvarkyti šio sektoriaus finansinius reikalus.
Be jokio viešo perspėjimo ar debatų po tarybos valdybos balsavimo nuspręsta šį verslą perduoti bankui „Rosija“. Vien komisinių po tokio sprendimo bankas galėjo tikėtis daugiau nei 100 milijonų dolerių per metus.
Ir tai ne vienintelė gera žinia, balandžio mėnesį pasiekusi šį banką. Valstybinės institucijos ir įstaigos, net Juodosios jūros laivynas savo sąskaitas perkėlė į banką „Rosija“. Per kelias dienas bankas gavo gausybę finansinių injekcijų, kurios buvo būtinos po JAV šiai finansų institucijai paskelbtų sankcijų. Kremliaus nurodymu valstybės pinigais buvo bandoma sušvelninti sankcijų skausmą.
Asmeninė V.Putino piniginė
Nedidelis bankas, gavęs valstybės vadovo užnugarį, dabar turi 11 mlrd. dolerių turto. Jis savo čiuptuvais siekia svarbiausius valstybės ekonomikos sektorius, dalyvauja valdant didžiausius privačius žiniasklaidos konglomeratus, kurie tapo Kremliaus propagandos pamatu.
Kodėl Kremlius taip skubėjo ištiesti pagalbos ranką?
Dėl tos pačios priežasties, kaip ir Baltieji rūmai, skubėję taikyti sankcijas. Pasak Baracko Obamos, tai „asmeninis Vladimiro Putino bankas“. Šį banką sukūrė ir valdė vienas artimiausių V.Putino bičiulių dar iš karjeros Sankt Peterburge laikų.
Bankas „Rosija“ tapo simboliu, kuris aiškiai parodė, kaip lojalūs draugai tapdavo milijardieriais, kuriems buvo patikėtas strateginių valstybės ekonomikos sektorių valdymas. Taip V.Putinas savo geležiniu kumščiu sugniaužė visą šalį. Dabar tarptautinės sankcijos bando tokios sąjungos tvirtumą.
Giliai V.Putino sistemoje įsišaknijęs bankas „Rosija“ atsirado Sovietų Sąjungos saulėlydžio laikais. Nedidelis bankas, gavęs valstybės vadovo užnugarį, dabar turi 11 mlrd. dolerių turto. Jis savo čiuptuvais siekia svarbiausius valstybės ekonomikos sektorius, dalyvauja valdant didžiausius privačius žiniasklaidos konglomeratus, kurie tapo Kremliaus propagandos pamatu.
Tai, kaip bankui seksis laikyti sankcijų naštą, gali tapti V.Putino valdžios stiprumo barometru ir aiškiai parodyti, ar tokiais būdais galima paveikti Rusijos politiką, kuri kelia didžiulį nerimą šios šalies kaimynėms, ypač Baltijos valstybėms.
Žadėjo kovoti su oligarchais
Jis gali duoti ir bet kada gali atimti. Oligarchai nuo jo visiškai priklauso, bet ir V.Putinas priklauso nuo oligarchų, – teigė M.Kasjanovas.
V.Putinas į valdžią atėjo žadėdamas kaip klasę išnaikinti oligarchus, kurie kelia pavojų valstybei.
Kaip blogas pavyzdys buvo rodomas Boriso Jelcino laikų laukinis kapitalizmas.
Nepaisant skambių V.Putino pažadų Rusijoje iškilo dar gausesnės oligarchų gretos, kurių turtai su B.Jelcino epochos milijonieriais nesulyginami.
Rusiją valdo UAB „Kremlius“, kurios direktorius V.Putinas dosniai apdovanoja savo draugus viliojančiais valstybės užsakymais ir galimybe valdyti itin pelningas valstybės ekonomikos sritis.
„Jis gali duoti ir bet kada gali atimti. Oligarchai nuo jo visiškai priklauso, bet ir V.Putinas priklauso nuo oligarchų“, – teigia buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas.
Šis vidinis ratas padėjo V.Putinui augti nuo KGB kadrinio darbuotojo, vidutinės grandies Sankt Peterburgo merijos valdininko iki visagalio Rusijos valdovo.
Vidiniam ratui priklausė ir stambiausias banko „Rosija“ akcininkas Jurijus Kovalčukas, dar vadinamas rusiškuoju Rupertu Murdochu. Tarp kitų banko akcininkų yra keletas turtingiausių šios šalies žmonių, V.Putino pusbrolio sūnus ir net jo senas draugas iš Sankt Peterburgo laikų, žinomas violončelininkas ir dirigentas Sergejus Rolduginas. Jis tikina esąs paprastas menininkas, neturintis milijonų, tačiau jo valdomos banko akcijos vertinamos 350 mln. JAV dolerių. S.Rolduginas yra V.Putinos dukters Marijos krikštatėvis.
Kremlius visą laiką neigė sudarantis išskirtines sąlygas V.Putino aplinkos žmonėms. Tam buvo sukurta įmantri tarpinių įmonių schema, per kurias vyko valstybės išteklių kontrolė. Pavyzdžiui, vienos didžiausių televizijos reklamos agentūrų ryšius su banku „Rosija“ galima atsekti tik žvelgiant į ofšorines įmones Panamoje, Kipre ir kitose pasaulio vietose.
Liko ištikimi valdovui
Vladimiras Vladimirovičius veikia dėl Rusijos interesų. Taškas. Jokių kompromisų. Mums net mintis nekiltų tuo abejoti, – teigė G.Timčenka.
Valdant V.Putinui Rusija Europai tapo gamtinių dujų šaltiniu. Daug Rusijos milijardierių pirko prabangiausias senojo žemyno vilas ir atidarinėjo savo verslus Vakaruose. Todėl Europa delsė imtis griežtų priemonių prasidėjus karui Ukrainoje.
Po Malaizijos oro linijų lėktuvo numušimo sankcijos gerokai sugriežtėjo, tačiau iki šiol neaišku, kaip jos paveiks V.Putino režimą. Štai banko „Rosija“ investuotojas užsiimantis prekyba nafta Genadijus Timčenka interviu ITAR-TASS teigė, kad jį erzina ribojimai skraidyti savo lėktuvu ir neslėpė apmaudo, kad su šeima ir šunimi negalės atostogų praleisti Prancūzijoje.
Tuo pat metu G.Timčenka pareiškė, kad niekada nedrįstų abejoti V.Putino politika Ukrainoje. „Vladimiras Vladimirovičius veikia dėl Rusijos interesų. Taškas. Jokių kompromisų. Mums net mintis nekiltų tuo abejoti“, – sakė jis.
Komunistų ir KGB bankas1990 m. Sant Peterburgo municipaliteto sprendimu buvo įkurtas bankas „Rosija“. Labiausiai jo siekė komunistų partija. Manyta, kad jame gali būti plaunami KGB pinigai.
Akivaizdu, kad glaudus ratas dėl sankcijų nesumažėjo, o dešimtmečius puoselėjami ryšiai nenutrūko. Vienas tokių žmonių – J.Kovalčukas.
1990 m. Sant Peterburgo municipaliteto sprendimu buvo įkurtas bankas „Rosija“. Bankas įkurtas Komunistų partijos iniciatyva, jos pinigai sugulė ir į banko įstatinį kapitalą. Teigiama, kad šis bankas aptarnavo ir KGB finansines operacijas.
Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo šis bankas buvo beveik žlugęs. Manyta, kad jame gali būti plaunami KGB pinigai. Tuomet ir atsirado J.Kovalčukas, kuris su draugais paėmė nedidelį kreditą ir nupirko banką „Rosija“ 1991 metais.
Kartu su juo atėjo trys Fizikos instituto, kuriame dirbo J.Kovalčukas, kolegos – Viktoras Miačinas, Andrejus Fursenka ir Vladimiras Jakuninas. Bankas greitai tapo valdžios favoritu, stambios Sank Peterburgo institucijos jame atidarė sąskaitas.
Verslo ryšiai buvo neatskiriami nuo asmeninių ryšių. 1996 m. V.Putinas ir septyni verslininkai, kurių dauguma buvo banko „Rosija“ dalininkai, įkūrė sodų kooperatyvą „Ozero“. Ši grupė greitai įgijo politinę ir ekonominę įtaką.
Užgrobė valstybės turtą
Kartu su V.Putino karjeros šuoliu pradėjo augti banko „Rosija“ kapitalas. O juk metai prieš V.Putino tapimą prezidentu bankas skelbė uždirbęs vos milijoną dolerių pelno.
V.Putino karjera Sankt Peterburge baigėsi 1996 metais, kai jo buvęs bosas meras Anatolijus Sobčakas pralaimėjo rinkimus. Nuo 1999 m. jo bosu trumpam tapo B.Jelcinas, kurio vietą V.Putinas užėmė po atsistatydinimo.
Kartu su V.Putino karjeros šuoliu pradėjo augti banko „Rosija“ kapitalas. O juk metai prieš V.Putino tapimą prezidentu bankas skelbė uždirbęs vos milijoną dolerių pelno.
Išskirtiniu „Rosija“ bruožu tapo jo gebėjimas perimti iki tol „Gazprom“ valdytus aktyvus. Šie sandoriai buvo aprašyti baigiantis antrajai V.Putino kadencijai. Opozicijos atstovas Borisas Nemcovas teigė, kad iš „Gazprom“ buvo išpumpuota apie 60 milijardų dolerių.
Vienas tokių sandorių buvo vienos didžiausių Rusijos draudimo bendrovių „Sogaz“ akcijų perpirkimas iš „Gazprom“. Už jas sumokėta vos 100 mln. dolerių, kai rinkos vertė skirtingais vertinimais siekė per 2 mlrd. dolerių. „V.Putinas pasakė, kad pirks bankas „Rosija“. Ir viskas“, – rusiškam „Forbes“ žurnalui sakė šaltiniai.
„Sogaz“ greitai tapo didžiųjų Rusijos valstybinių bendrovių draudiku. Bendrovės paslaugomis ėmė naudotis Rusijos geležinkeliai, „Rosneft“ ir kitos milžinės. „Sogaz“ nusipirko 75 proc. bendrovės, kuri valdė 6 milijardų vertės „Gazprom“ pensijų fondą „Gazfond“, akcijų.
Pasiglemžė žiniasklaidos priemones
„Rosija“ perėmė ir „Gazprombank“ aktyvus. Šiam bankui priklausė „Gazprom Media Group“ valdomos žiniasklaidos priemonės – penki televizijos kanalai ir kelios radijo stotys. Jos buvo įvertintos 166 mln. dolerių. Prėjus dvejiems metams Dmitrijus Medvedevas „Gazprom Media Group“ įvertins 7,5 mlrd. dolerių.
„Rosija“ perėmė ir „Gazprombank“ aktyvus. Šiam bankui priklausė „Gazprom Media Group“ valdomos žiniasklaidos priemonės – penki televizijos kanalai ir kelios radijo stotys. Jos buvo įvertintos 166 mln. dolerių. Praėjus dvejiems metams Dmitrijus Medvedevas „Gazprom Media Group“ įvertins 7,5 mlrd. dolerių.
2005 m. „Rosija“ žiniasklaidos priemones ėmė supirkinėti tiesiogiai. Pirmiausia buvo įsigytas 5-asis kanalas.
Tai buvo vietinė Sankt Peterburgo televizija, už kurią sumokėti 25 mln. dolerių. 2006 m. reguliuotojas šiam kanalui leido įsigyti transliavimo dažnius 30 Rusijos regionų. Greitai kanalo auditorija išsiplėtė iki 53 mln. žmonių ir šiuo metu tai penktas pagal populiarumą kanalas Rusijoje.
„Rosija“ taip pat įsigijo kontrolinį kanalo „Ren TV“ akcijų paketą, kuris šiuo metu yra aštuntas pagal populiarumą Rusijoje. Žinomas už savo principinę poziciją ir korupcijos problemų nagrinėjimą šis kanalas greitai prarado savo kritinį požiūrį.
2010 m. J.Kovalčukui pavyko laimėti didžiausią aukso puodą – 25 proc. pirmojo valstybinio kanalo, kuris buvo ir yra žiūrimiausias Rusijoje. Daugiau nei 100 mln. dolerių grynojo pelno per metus uždirbančio kanalo akcijos buvo parduotos už juokingą 150 mln. dolerių sumą.
V.Putinas savo oligarchais didžiuojasi
„Kiek pamenu, tai vidutinio dydžio bankas. Jame savo sąskaitos neturiu, bet pirmadienį būtinai atsidarysiu“, – po paskelbtų sankcijų kalbėjo V.Putinas, savo algą (7,5 tūkst. dolerių per mėnesį) nurodęs pervesti į banką „Rosija“.
Skelbdamas sankcijas JAV prezidentas užsiminė apie tai, kad „Rosija“ vertintina kaip V.Putino asmeninė piniginė, tačiau konkrečių įrodymų pateikta nebuvo.
Kitą dieną po sankcijų paskelbimo Rusijos prezidentas sušaukė Gynybos tarybą. „Šie žmonės mus kompromituoja, todėl mes turime nuo jų atsiriboti“, – su pašaipa apie 20 asmenų, kuriems taikomos JAV sankcijos, kalbėjo V.Putinas.
Kalbėdamas apie banką „Rosija“ jis sakė: „Kiek pamenu, tai vidutinio dydžio bankas. Jame savo sąskaitos neturiu, bet pirmadienį būtinai atsidarysiu.“
Vėliau jis nurodė savo administracijos vadovui prezidento algą (7,5 tūkst. dolerių per mėnesį) nuo šiol pervedinėti į banką „Rosija“.
V.Putino bandymai gelbėti banką nebuvo tik simboliniai. Jis įsakė centriniam bankui teikti visokeriopą pagalbą. Apie energetikos bendroves ir valstybines įstaigas, kurių sąskaitos atsirado banke „Rosija“, jau rašyta.
Išsaugoti bankus praradus tarptautines kapitalo rinkas nėra lengva. Įkandin banko „Rosija“ stoja kiti. Rusija jau įliejo 6,6 mlrd. dolerių į du valstybinius bankus, o Igorio Sečino valdomai „Rosneft“ suteikė 42 mlrd. dolerių kreditą.
Pats V.Putinas pareiškė, kad sankcijos nukreiptos prieš žmones, kurie neturi nieko bendro su Rusijos politika Ukrainoje.
„Taip, tai mano draugai ir aš didžiuojuosi juos turėdamas. Jie yra tikri patriotai ir jų verslas orientuotas į Rusiją. Ar sankcijos jiems pakenkė? Taip. Galiu tai pripažinti sąžiningai. Bet jie patyrę verslininkai, kurie kapitalą grąžino į Rusiją, todėl dėl jų nėra ko jaudintis“, – gegužės mėnesį Sant Peterburge vykusiame verslo forume kalbėjo Rusijos valdovas.
