Kokia veikla užsiimti – kiekvieno verslininko sprendimas, tačiau pirmiausia reikėtų atsižvelgti į vietos ir aplinkinių kaimų gyventojų poreikius, taip pat pasidomėti bendradarbiavimo su aplinkiniais verslininkais galimybe. Vienas iš sėkmingai atradusių nišą ir prie savo veiklos paskatinusių prisijungti kitus verslininkus pavyzdžių – „Sūrininkų namai“, įsikūrę Varėnos rajone esančiame Dargužių kaime. Aktyviai reaguodami į besikeičiančią verslo aplinką, poreikius ir kitus kaime plėtojamus verslus, Rasa Ilinauskaitė ir Valdas Kavaliauskas savo klientams siūlo ypač platų produktų ir papildomų paslaugų asortimentą, kuris padeda užtikrinti išskirtinumą, o tuo pačiu – ir lojalumą.
Prioritetas kaime – verslo lankstumas ir bendradarbiavimas
„Kaimo vietovių gyventojų užimtumo didinimas ir socialinės atskirties mažinimas – visai šaliai aktuali problema, todėl situaciją keisti bando ne tik Žemės ūkio ministerija ar ES su paramos fondais, tačiau ir kiti ūkininkai-verslininkai, kurie noriai dalijasi savo gerąja patirtimi. Visi jie praėjo panašų kelią, didžioji dalis – pasinaudojo ES paramos fondais, todėl pasidomėjus, paprašius patarimo, auginti verslą tampa kur kas lengviau“, – pastebi Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ministerijos Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Javičienė.
Anot I. Javičienės, viena iš dažnai pamirštamų verslo kaime paslapčių – čia būtina ypač lanksčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, gyventojų poreikius ir jų perkamąją galią: „Bent pradžioje paslaugos ar prekės gavėjų ratas yra gana siauras. Prie pagrindinės paslaugos pridėjus papildomą prekę, kuri galbūt iš pirmo žvilgsnio tiesiogiai net nesisieja su verslo vizija, pirkėjai gauna papildomą vertę, kuri paskatina tapti lojaliais.“
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje dalyvavę „Sūrininkų namai“ šiuo metu savo sodyboje ne tik gamina pieno produktus, bet ir yra įkūrę prekyvietę, be to – organizuoja pėsčiųjų, dviračių ar net baidarių pažintinius maršrutus, todėl klientai jau senokai pas juos užsuka ne tik sūrių įsigyti, bet ir gauti visą pramogų paketą iš vienų rankų.
Kaip verslą pradėjo „Sūrininkų namai“
Anot ūkininkės R. Ilinauskaitės, kaime imtis verslo ją įkvėpė Prancūzijos sūrių gamybos pavyzdžiai, tačiau teko pereiti sunkų bandymų ir ieškojimų kelią. „Tuo metu Lietuvoje buvo visiškas informacinis vakuumas: pramonės technologijos buvo visiškai nepritaikytos darbui su nedideliu nepasterizuoto pieno kiekiu, tradicinė Lietuvos sūrininkystė buvo XVII–XVIII amžiaus lygyje su varškės ir saldaus pieno sūriais, galiausiai – rinkoje buvę raugai ir fermentai tiek savo pakavimu, tiek poveikiu buvo skirti pramoninei gamybai iš pasterizuoto pieno ir dideliais kiekiais“, – pasakoja R. Ilinauskaitė.
Nepaisant sunkumų, ūkininkams per kelerius metus pavyko pasiekti gerų rezultatų bei užkrėsti sūrininkystės idėja dar keletą šeimų. Kartu su augančia veikla pradėjo daugėti ir įvairesnių poreikių turinčių svečių.
„Apsilankyti autentiškoje aplinkoje, pasimėgauti šviežiu, kokybišku maistu ypač mėgsta į kaimą atvykę miestiečiai, kurie noriai naudojasi visomis mūsų siūlomomis pramogomis. Ne tik paskanauja vietinių produktų, bet ir išsiruošia į pėsčiųjų, dviračių ar baidarių žygį ir noriai pažindinasi su Dargužių ir aplinkiniais kaimas“, – pasakoja Rasa Ilinauskaitė. Anot jos, „Sūrininkų namai“ jau tapę tikru vietinių žygeivių „centru“ – čia paliekamos transporto priemonės, apsirūpinama maistu ir vandeniu kelionei, be to, svečiai gali gauti nemokamus maršrutų žemėlapius.
Sūrių gamybai verslininkai renkasi tik ekologiškus lietuviškus produktus, tad darbo pakanka ne tik „Sūrininkų namų“ steigėjams, bet ir aplinkinių kaimų gyventojams, tiekiantiems kai kurias žaliavas. Šie ūkininkai šiandien džiaugiasi, kad ES parama padėjo užimti tvirtesnes pozicijas rinkoje ir kurti tvarų verslą – ūkininkai šiandien pajamas užsitikrina ne tik sau ar žaliavų tiekėjams, bet padeda ir jaunimui, kuris prisideda prie maisto kavinėje gaminimo, pardavinėja sūrius, organizuoja renginius.
Kas svarbu, norint pasinaudoti ES parama
Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Paramos suma proporcingai skiriama atsižvelgiant į kuriamų darbo vietų skaičių – 1 darbo vietai sukurti didžiausia paramos suma gali būti 50 000 Eur. Didžiausia paramos suma – 200 000 Eur, kai sukuriamos 4 ir daugiau darbo vietų. Paraiškas galima teikti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. Šiam kvietimui teikti paraiškas skiriama 7 mln. eurų.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projektą privaloma įgyvendinti per nurodytą laikotarpį, kuris neviršija 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektas turi būti pradėtas įgyvendinti per 6 mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo.
Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai atkreipia dėmesį, kad siekiant sklandaus paraiškos įvertinimo proceso, būtina kartu su paraiška pateikti visus reikiamus dokumentus:
• finansinių ataskaitų rinkinius;
• bendraturčių sutikimą investuoti į jiems kartu su pareiškėju priklausantį turtą (kai nekilnojamasis turtas valdomas kartu su bendraturčiais);
• jei projekte numatyti statybos ar infrastruktūros įrengimo darbai, kartu su paramos paraiška turi būti pateikiamas statinio techninis projektas arba projektiniai pasiūlymai (nurodant statinio pagrindinę naudojimo paskirtį, statybos rūšį, statinio grupę, pogrupį, pagrindinius parametrus (tūrį, plotą, aukštį, ilgį), pagrindinių konstrukcijų (pamatų, sienų, perdangų, stogo dangos ir kt.) medžiagas ir kitus parametrus), žemės sklypo sutvarkymo schemą, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus) su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimu;
• išlaidų vertei pagrįsti turi būti pateikiami ne mažiau kaip trys komerciniai pasiūlymai.
Daugiau informacijos apie KPP teikiamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.
