Švedija yra labai svarbi investuotoja Lietuvoje, tačiau daug švedų kompanijų dar nežino apie tokią rinką kaip Lietuva, sakė Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin. Pasak jos, Lietuvoje yra investavusios beveik pusantro šimto Švedijos įmonių, kai Latvijoje jų yra 400, o Estijoje – apie 800.
Be to, pabrėžė Švedijos ambasadorė, nors Švedija ir yra svarbi investuotoja Lietuvoje, dvišalė prekyba nėra intensyvi. Todėl C.Ruthström-Ruin mato daug potencialo Švedijos investicijoms Lietuvoje ir dvišalės prekybos augimui.
Žada investuoti vis daugiau
Lukas Danielevičius, Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ vadovas Lietuvai, trečiadienio rytą pristatė Verslo aplinkos Baltijos šalyse 2015 tyrimo išvadas. Jos yra pagrįstos 107 Švedijos kompanijų vadovų Lietuvoje apklausomis.
„Apskritai situacija atrodo gerai. Aišku, žiūrint į detales, vienos jų atrodo geriau, kitos – blogiau“, – sakė L.Danielevičius.
Dauguma Švedijos kompanijų Lietuvoje yra didelių įmonių padaliniai, todėl natūralu, kad pajamos ir pelnas Lietuvoje sudaro mažą dalį jų bendrų pajamų ir pelno.
Tyrimas rodo, kad šiemet 52 proc. Švedijos įmonių planuoja naujas investicijas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje.
Regiono darbuotojus švedai vadina sunkiai dirbančiais, lojaliais, tačiau pabrėžia, kad kartais jiems trūksta idėjų, iniciatyvų.
Bendros investicijos regione turėtų siekti 44 mln. eurų, kurių 14 mln. eurų turėtų „nusėsti“ Lietuvoje. Latvijoje šiemet ketinama investuoti 18 mln. eurų, Estijoje – 12 mln. eurų.
Iki 2018 metų investicijos turėtų išaugti iki 225 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė – 117 mln. eurų – bus investuota Latvijoje.
Tiesa, L.Danielevičiaus teigimu, apklausa gali neatspindėti realios situacijos, nes į klausimus atsakė tik 107 vadovai iš potencialių 500, be to, nebuvo apklaustos įmonės, kurios dar nedirba šiame regione.
Regiono darbuotojus švedai vadina sunkiai dirbančiais, lojaliais, tačiau pabrėžia, kad kartais jiems trūksta idėjų, iniciatyvų.
Estai turi geriausią mokesčių sistemą
Mokesčių sistema, švedų nuomone, geriausia yra Estijoje. Situacija kasmet gerėja, ir, kaip tikisi verslininkai, tobulės ir toliau.
Didžiausią pažangą, švedų nuomone, mokestinėje aplinkoje turėtų padaryti Estija, o silpniausiai 2018 metais vis dar atrodys Lietuva.
Didžiausią pažangą, švedų nuomone, mokestinėje aplinkoje turėtų padaryti Estija, o silpniausiai 2018 metais vis dar atrodys Lietuva.
Baltijos šalyse yra taikomi verslui palankūs mokesčiai, tiesa, švedai kritikuoja žemės mokestį, už kurio surinkimą, kaip pabrėžiama tyrime, galų gale niekas nėra atsakingas.
Tobulėti yra kur
L.Danielevičius pabrėžė, kad ne viskas regione yra gerai. Reikėtų gerinti susisiekimą traukiniais, keliais, be to, regione vis dar sunku susirasti verslo partnerį.
Neramina švedus ir darbo užmokesčio ir produktyvumo augimo santykis, kuris, jų nuomone, blogės ir toliau.
Tikimės, kad naujas Darbo kodeksas pasieks Seimą ir neužstrigs Seimo koridoriuose, - sakė A.Pekšys.
Verslo aplinką turėtų pagerinti naujas Darbo kodeksas, jei tik toks bus priimtas.
„Darbo kodeksas yra vienas karštų šių dienų klausimų. Estija prieš kelerius metus įvykdė didelę reformą darbo santykių srityje, tai padidino lankstumą. Mes vis dar atsiliekame. Tikimės, kad naujas Darbo kodeksas pasieks Seimą ir neužstrigs Seimo koridoriuose“, – sakė „Sorainen“ partneris Algirdas Pekšys.
Jis pabrėžė, kad ateityje reikės galvoti ir apie lankstesnes imigracijos taisykles, kai verslas Lietuvoje neberas kvalifikuotų darbuotojų.
Nepaisant to, pastaraisiais metais situacija Lietuvoje eina tik geryn.
„Baltijos šalyse pastaraisiais metais situacija smarkiai pagerėjo. Tą rodo apklausa, tą rodo mūsų kasdienis darbas su klientais. Pradėti verslą galima vis greičiau – nuo popieriaus pereinama prie elektroninių sistemų“, – sakė jis.
