Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tarptautinės sankcijos rusų negąsdina – nei Lietuvoje, nei kitose ES valstybėse jų verslams uždarymas negresia

Angela Merkel ja Vladimir Putin.
Scanpix / Postimees.ru / Angela Merkel ir Vladimiras Putinas.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tiek JAV, tiek ES šalys Rusiją bando spausti sankcijomis, tačiau kas iš tiesų slypi už šio tarptautinės politikos termino? Vaizdžiai tariant, JAV laiko Rusiją už gerklės, tuo tarpu ES atstovai, nors ir reikšdami susirūpinimą Vladimiro Putino veiksmais, nuolatos primena, kad per stipriai Rusijos spausti nereikėtų, nes tai gali sukelti rimtų problemų.

Puikus to pavyzdys į juoduosius sąrašus pakliuvusių Rusijos oligarchų verslai. Tuo metu kai JAV savo piliečiams uždraudė bendradarbiauti su tokiomis įmonėmis, ES šalyse susikompromitavusių Rusijos oligarchų bendrovės gali veikti laisvai. Lietuva – ne išimtis.

JAV nejuokauja

Kovo pabaigoje JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įsaką, leidžiantį taikyti sankcijas Rusijos pramonei, taip pat ir energijos resursų eksportui.

Kovo pabaigoje JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įsaką, leidžiantį taikyti sankcijas Rusijos pramonei, taip pat ir energijos resursų eksportui.

Su Rusija buvo nutrauktas bendradarbiavimas visose reikšmingose srityse – net ir tokiose kaip kosmoso tyrimai, nepaisant šiuo metu vykstančios bendros JAV ir Rusijos misijos tarptautinėje kosminėje stotyje.

JAV pranešė apie savo planus ateityje suteikti galimybę Europos šalims pirkti jos eksportuojamus energijos resursus – naftą ir skalūnų dujas. Taip pat suaktyvino diplomatinę veiklą Artimuosiuose Rytuose, kad tokios šalys kaip Saudo Arabija ar Iranas padidintų naftos gamybą. Naftos kainos kritimas reikštų mirties nuosprendį nuo šios žaliavos eksporto priklausančiai Rusijai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Barackas Obama ES ir JAV viršūnių susitikime Briuselyje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Barackas Obama ES ir JAV viršūnių susitikime Briuselyje

JAV iždo departamentas pranešė apie sankcijas Rusijos bankui „Akcionernyi bank Rossija“ ir jį valdančiam oligarchui Jurijui Kovalčiukui. Šis bankas dažnai vadinamas Kremliaus šeimininkų pinigine.

JAV buvo pirmoji valstybė, kuri skyrė karinę pagalbą Ukrainai. Kol kas ji tik simbolinė. Į Ukrainą buvo išsiųsti maisto davinių ir pažadėta karinių instruktorių pagalba. Vis dėlto taip buvo pasiųstas rimtas signalas Rusijai, kad agresijos atveju karinio bendradarbiavimo mastai gali keistis.

JAV iždo departamentas pranešė apie sankcijas Rusijos bankui „Akcionernyi bank Rossija“ ir jį valdančiam oligarchui Jurijui Kovalčiukui. Šis bankas dažnai vadinamas Kremliaus šeimininkų pinigine.

ES bijo

Kovo 17 d. ES paskelbė 21 asmens, kuriems taikomi ribojimai, sąrašą. Jis spaudoje netrukus buvo pavadintas „gėdingu“, nes jame aukščiausių Rusijos pareigūnų nebuvo. 

ES šalių pozicija buvo kur kas santūresnė. Kovo 17 d. ES paskelbė 21 asmens, kuriems taikomi ribojimai, sąrašą. Jis spaudoje netrukus buvo pavadintas „gėdingu“, nes jame aukščiausių Rusijos pareigūnų nebuvo.

Sąraše paminėti keli politikai, karininkai, vidaus tarnybos pareigūnai ir tariama Krymo valdžia, kurios nepripažįsta nė viena civilizuota pasaulio valstybė.

Kovo 20 d., kai JAV paskelbė apie sankcijų Rusijai griežtinimą, ES šalys juodąjį sąrašą papildė dar 12 pavardžių, tarp kurių jau buvo įtakingi Kremliaus funkcionieriai, tačiau paties Rusijos prezidento V.Putino nei JAV, nei ES sąrašuose nebuvo. ES sėkmingai ignoravo ir daugelį JAV sankcijų sulaukusių Rusijos oligarchų.

Kai kurios Europos šalys Rusijos ir Ukrainos piliečiams sankcijas ėmė taikyti savarankiškai. Tarp tokių šalių yra Šveicarija, kuri palaikė ES sankcijas, tačiau ignoravo JAV sąrašą. Prie sankcijų prisidėjo Kanada, Japonija ir kitos valstybės.

Oligarchų verslai saugūs

Daugelis netruko įsitikinti, kad ES sankcijos nukreiptos į pavienius asmenis, bet didelio ekonominio poveikio nedaro.  ES nesiėmė jokių veiksmų prieš Rusijos oligarchų valdomas įmones.

Daugelis netruko įsitikinti, kad ES sankcijos skirtos tik pavieniams asmenims, bet didelio ekonominio poveikio nedaro.

ES nesiėmė jokių rimtesnių veiksmų prieš Rusijos oligarchų valdomas įmones. Savo verslus pavyko išsaugoti ir buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus aplinkai. Ukrainos spauda pranešė, kad buvusio šalies vadovo sūnus Oleksandras Janukovyčius toliau per tarpininkus kontroliuoja verslus ir pačioje Ukrainoje, ir ES.

Pirmadienį „The Wall Street Journal“  pranešė, kad neteisėtas Sevastopolio gubernatorius Aleksejus Čalyjus, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, laisvai užsiima verslu Europoje ir Vakarų Amerikoje. Anksčiau buvo pranešta, kad Europos Sąjunga įtraukė jo pavardę į sąrašą ukrainiečių ir rusų, kuriems uždraustas įvažiavimas ir kurių lėšos užšaldytos ES teritorijoje. Kanada taip pat jį įtraukė į tokį sąrašą.

„Scanpix“ nuotr./Europos Sąjunga
„Scanpix“ nuotr./Europos Sąjunga

A.Čalyjaus įmonė „Tavrida-Elektrik“ praėjusį savaitgalį atidarė paviljoną pramonės mugėje Hanoveryje (Vokietija). A.Čalyjaus, vieno svarbiausių Krymo atplėšimo nuo Ukrainos veikėjų, įmonė tęsia veiklą Europoje, JAV ir Kanadoje.

„The Wall Street Journal“ teigimu, atsakingos Vokietijos institucijos pateiktame paaiškinime pažymima, kad sankcijos paskirtos asmeniškai A.Čalyjui, o pareigūnai negali komentuoti įmonės Tavrida-Elektrik“ veiklos. Europos Sąjungos biuras paaiškino, kad kiekviena ES valstybė sankcijas taiko savarankiškai.

Įmonės nedomina

Tarptautinės sankcijos nėra skirtos žlugdyti verslą ar įmonių veiklai nutraukti. Jei asmuo įtraukiamas į sankcionuojamų asmenų sąrašą, jam paprastai taikomi kelionių ribojimai ir areštuojamas jo turtas, lėšos, – teigiama URM atsakyme.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) neturi duomenų, kad tarptautinės sankcijos būtų kaip nors paveikusios asmenis arba įmones mūsų šalyje.

„Tarptautinės sankcijos nėra skirtos žlugdyti verslą ar įmonių veiklai nutraukti. Jei asmuo įtraukiamas į sankcionuojamų asmenų sąrašą, jam paprastai taikomi kelionių ribojimai ir areštuojamas jo turtas, lėšos. Nei ES, nei Jungtinių Tautų (JT) sankcijos nereikalauja, kad valstybės nutrauktų sankcionuojamiems asmenims priklausančių įmonių veiklą. Tai būtų neproporcinga sankcijų keliamiems tikslams“, – rašoma 15min.lt  pateiktame URM paaiškinime.

Jame taip pat nurodoma, kad valstybės pareiga yra užtikrinti, jog ES teisės aktais, JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir vidaus įstatymais nustatyti reikalavimai būtų tinkamai vykdomi Lietuvos teritorijoje, tačiau valstybei nekyla pareiga imtis priemonių įmonių likvidavimui ar išregistravimui.

BFL nuotr./Stasys Kropas
BFL nuotr./Stasys Kropas

Mūsų žiniomis, Lietuvoje nebuvo asmenų, kuriems taikytos sankcijos, sąskaitų, – nurodė S.Kropas.

Jei Lietuvoje asmuo, kuriam taikomos sankcijos, turėtų turto, jo valdomų ar kontroliuojamų įmonių ekonominiai ištekliai ir lėšos būtų įšaldomos, asmenims nebūtų suteikta galimybė naudotis turimu turtu, tačiau tokių atvejų Lietuvoje taip pat nebuvo.

„Paprastai tokią informaciją bankai gauna iš URM. Sankcijose nurodyta informacija yra įdėmiai sekama. Vargu ar bankai patys galėtų blokuoti dukterinių įmonių turtą. Tokius klausimus turėtų nustatinėti kitos institucijos. Mūsų žiniomis, Lietuvoje nebuvo asmenų, kuriems taikytos sankcijos, sąskaitų“, – 15min.lt  teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Šeimos verslas

Rusijos banko „Rossija“ savininkas J.Kovalčiukas, kurį JAV į juodąjį sąrašą įtraukė vieną pirmųjų, „Forbes“ milijardierių sąraše užima „kuklią“ 1193 vietą.

Tai, kad Lietuvos bankuose nėra į juoduosius sąrašus pakliuvusių Rusijos veikėjų sąskaitų, nereiškia, jog šalyje neveikia jų kontroliuojamos įmonės. Tiesa, viešai tokią informaciją rasti itin sudėtinga.

Rusijos banko „Rossija“ savininkas J.Kovalčiukas, kurį JAV į juodąjį sąrašą įtraukė vieną pirmųjų, „Forbes“ milijardierių sąraše užima „kuklią“ 1193 vietą. Jo turtas vertinamas 1,5 mlrd. dolerių.

„Forbes“ teigimu dar 1990-aisiais J.Kovalčiukas ir V.Putinas buvo geri draugai. Jie abu turėjo namus sodų bendrijoje „Ozero“.

123rf nuotr./Elektra
123rf nuotr./Elektra

Jo sūnus Borisas Kovalčiukas yra Rusijos bendrovės „Inter RAO UES“ valdybos pirmininkas. Bendrovė valdo 51 proc. Lietuvoje veikiančios AB „Inter RAO Lietuva“ akcijų.

V.Putinui tapus prezidentu, J.Kovalčiuko verslo reikalai ėmė klostytis puikiai. Šiuo metu jis valdo banką, dvi dideles draudimo bendroves, jam priklauso dalis akcijų šešiuose Rusijos televizijos kanaluose.

Pernai jis kartu su kitu Rusijos oligarchu Aleksejumi Mordašovu įsigijo mobiliojo ryšio bendrovės „TELE-2“ Rusijos padalinį. Tai ketvirta pagal dydį Rusijos telekomunikacijų įmonė.

Jo sūnus Borisas Kovalčiukas yra Rusijos bendrovės „Inter RAO UES“ valdybos pirmininkas. Ši bendrovė per tarpinę įmonę Suomijoje valdo 51 proc. Lietuvoje veikiančios AB „Inter RAO Lietuva“ akcijų. Lietuvoje veikiančios įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas yra B.Kovalčiuko patarėjas Antonas Badenkovas. 29 proc. „INTER RAO Lietuva“ akcijų per koncerną „Scaent Baltic“ valdo Garbaravičių šeima.

Sankcijos saugumo nedidina

Situacija pasaulyje po to, kai Rusija okupavo ir aneksavo Krymą, pasikeitė. Turime galvoti ne tik ir ne tiek apie sankcijas, kiek apie mūsų saugumą užtikrinančias priemones, – sakė P.Vaitiekūnas.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas 15min.lt teigė, kad sankcijos saugumo problemų nesprendžia: „Jos reikalingos kaip signalas Rusijai, kad ji padarė klaidą. Šis signalas turi būti stiprus, tačiau situacija pasaulyje po to, kai Rusija okupavo ir aneksavo Krymą, pasikeitė. Turime galvoti ne tik ir ne tiek apie sankcijas, kiek apie mūsų saugumą užtikrinančias priemones.“

Pasak diplomato, mes turime galvoti apie specialias priemones, kurios užtikrins mūsų finansinį, energetinį, informacinį, investicinį saugumą.

Pavyzdžiui, privalome išvalyti savo informacinę erdvę nuo Rusijos propagandinio šlamšto, tačiau tai nėra sankcijos.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Petras Vaitiekūnas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Petras Vaitiekūnas

Kol V.Putino kišeninių oligarchų įmonės netrukdomai veikia Europoje, lietuvių valdomų įmonių Kryme laukia nežinomybė. „Kol nėra įstatymo dėl okupuotų teritorijų, kurį turi priimti Ukrainos Aukščiausioji Rada, pasakyti, kaip bus, aiškiai mes negalime“, – sakė P.Vaitiekūnas.

Jis neatmetė galimybės, kad dalis lietuviškų verslų Kryme gali būti nacionalizuota, kaip tai jau atsitiko su kai kuriomis ukrainiečių valdytomis įmonėmis: „Kol kas mes informacijos apie nacionalizuotus lietuviškus verslus neturime. Tokie svarstymai yra žinomi, tačiau kiek jie yra pagrįsti, dabar pasakyti sunku.“

Informacijos negavo

Sankcijos yra kelių rūšių. Vienos yra tiesiogiai taikomos asmenims, pavyzdžiui, uždraudžiant jiems atvykti arba įšaldant jų turtą. Kitos sankcijos yra ekonominės, kai uždraudžiama kokia nors ekonominė veikla. Kaip tokios priemonės būtų įgyvendintos, nėra aišku, – sakė V.Sutkus.

Kaip tiksliai veikia tarptautinių sankcijų mechanizmas, sudėtinga pasakyti ir Lietuvos verslininkams, kuriuos ribojimai gali paliesti tiesiogiai.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus 15min.lt teigė, kad asociacija iš valstybinių įstaigų nesulaukė jokios informacijos apie priimtas ES ir JTO sankcijas.

„Sankcijos yra kelių rūšių. Vienos yra tiesiogiai taikomos asmenims, pavyzdžiui, uždraudžiant jiems atvykti arba įšaldant jų turtą. Kitos sankcijos yra ekonominės, kai uždraudžiama kokia nors ekonominė veikla. Kaip tokios priemonės būtų įgyvendintos, nėra aišku“, – sakė jis.

V.Sutkus pridūrė, kad verslininkų galimybės tiksliai žinoti, kam priklauso užsienio bendrovės, dažnai yra labai ribotos, todėl informaciją apie sankcionuotų asmenų valdomas įmones turėtų teikti kompetentingos institucijos.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Valdas Sutkus
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Valdas Sutkus

„Mes galime prašyti partnerių ar potencialių partnerių nurodyti jų akcininkus, taip pat mums prieinama registrų informacija, tačiau sudėtingesnes nuosavybės schemas nustatyti tikrai sudėtinga. Jei bendrovė valdoma per ofšorinius fondus ar kitas įmones, tai verslininkai turi ribotą galimybę žinoti, kas yra tikrieji savininkai“, – nurodė konfederacijos vadovas.

Lietuvos baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už šią nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką