Talkšos pakrantė skirta pramogoms?
„Taršios pramonės „Elnio“ fabriko teritorijoje nebeturėtų likti. Ji turėtų išsikraustyti kitur. Netarši pramonė, suderinama su gyvenamąja ir komercine aplinka, galėtų likti ir plėtotis ten“, – vakar sakė Šiaulių miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė.
Šiuo metu buvusio „Elnio“ fabriko teritorijoje yra per 30 įvairių struktūrų. Dalis jų – verslininkai. Paklausta, kas yra didžiausi teršėjai, kuriems reikėtų išsikraustyti, R. Budrytė teigė, kad tai odos verslo atstovai, autoservisai... „Bet vėlgi, jeigu tas autoservisas yra aprūpintas šiuolaikinėmis technologijomis ir veiksmas vyksta pastato viduje, tada kodėl ne? Jeigu jis savo laužų nesandėliuoja išorėje. Vienareikšmio atsakymo nėra. Viskas yra galima, kas yra tvarkinga. O ta tvarka dabar kaip ir nelabai ten stebima“, – teigė ji.
R. Budrytė įsitikinusi, kad šioje teritorijoje galėtų būti sukurta ir gyvenamoji aplinka. Tiesa, tik tuose pastatuose, kurie nėra užteršti. Vienas pavyzdžių – pasaulyje sparčiai populiarėjantys loftai, kuriuose mielai įsikuria jaunos šeimos.
R. Budrytė įsitikinusi, kad šioje teritorijoje galėtų būti sukurta ir gyvenamoji aplinka. Tiesa, tik tuose pastatuose, kurie nėra užteršti. Vienas pavyzdžių – pasaulyje sparčiai populiarėjantys loftai, kuriuose mielai įsikuria jaunos šeimos. „Ten galėtų atsirasti ir įvairūs paslaugų teikimo taškai. Aš netgi girdėjau tokią „crazy“ idėją, kodėl negalėtų būti menų inkubatoriai specializuojami. Vilniuje – teatro veiklai, Klaipėdoje – dar kažkokiai veiklai, Telšiuose – keramikai, metalistai, pas mus gali būti mūsų kažkokie menininkai. Gal net ir kino studija. Kodėl gi ne? Vilniuje „užlenkė“, o gal mes Šiauliuose galime turėti“, – svarstė ji, pridurdama, kad šiai idėjai plėtoti ypač reikalingas jaunimo aktyvumas ir idėjos.
Šiaulių miesto vicemeras taip pat įsitikinęs, kad Talkšos ežeras ir jo prieigos turi būti poilsinė zona, todėl verslas turėtų transformuoti savo veiklą pagal poreikį. „Bet kokiai gamybai mes turime kitas teritorijas. Jokiu būdu tai nereiškia, kad šitoje vietoje esančius gamybininkus pažeminsime. Jie yra mūsų pasididžiavimas. Iš jų mes ir visa bendruomenė gyvename – būtent iš verslo“, – sakė Juras Andriukaitis.
Verslininkai: „Pati Savivaldybė dar neturi aiškios vizijos“
Šiaulių miesto valdžia, norėdama motyvuoti verslininkus, kad šie ne vegetuotų, bet vykdytų aktyvią veiklą, pakvietė į susitikimą. Po jo vicemeras patikino, kad kol kas verslininkai kalba nedrąsiai. „Mes išgirdome neryžtingą, nedrąsų verslininkų kalbėjimą. Jų nuomone, yra būtina ieškant kelių, kaip išspręsti per kiek daugiau nei šimtmetį čia susigulėjusią problemą“, – teigė jis.
Šiaulių miesto vicemeras taip pat įsitikinęs, kad Talkšos ežeras ir jo prieigos turi būti poilsinė zona, todėl verslas turėtų transformuoti savo veiklą pagal poreikį.
R. Budrytė įsitikinusi, kad verslininkai turi puikias galimybes plėtoti savo veiklą, tačiau būtina sulaukti šiauliečių, kurie šiuo metu sparčiai emigruoja, dėmesio. „Aišku, jeigu pas juos neateis niekas kavos gerti, tai joks durnius kavinės ten nelaikys. O iš kitos pusės, jeigu kava bus super gera ir pasklis šlovė, tai ateis ir vieni, ir kiti, išgirdę, kad galima geros kavos atsigerti“, – teigė ji.
Tuo metu „Elnio“ fabriko teritorijoje veiklą vykdantys verslininkai šią žinią pasitiko ne taip džiugiai. Esą siūlymas transformuoti veiklą atrodo labai gražiai ir patraukliai, tačiau kyla klausimas kiek tai kainuos ir kas už tai sumokės.
„Iš Savivaldybės pusės girdėjome apie kažkokios veiklos apribojimus, tai atitinkamai kažkam teks trauktis iš tų teritorijų. Manau, kad reikalingos kažkokios kompensacijos, alternatyvos, kur ir ką veikti. Nes mes juk ne vien pramogomis gyvename, o ir darbo reikia. Savivaldybės biudžetas iš mūsų, verslininkų, kišenių pildomas, o ne iš pramogų“, – sakė porą sklypų ir pastatų „Elnio“ teritorijoje turintis verslininkas Audrius Čegys ir pabrėžė, kad šiuo metu pati Savivaldybė dar neturi realių vizijų, todėl ir verslininkams savo ateities planus dėliotis sunku.
Nekilnojamojo turto „Elnio“ fabriko teritorijoje turintis Sigitas Pašvenskas teigė, kad pritaria idėjai iškelti taršią pramonę iš ežero pakrantės teritorijos. Jis pasidalijo vizija, kad savo patalpų viršutiniame aukšte mato perspektyvą įkurti loftą. „Manau, kad ten galėtų gyventi žmonės. Vaizdas tikrai geras. Atsiveria vaizdas į ežerą, vilą, visas miestas matosi. Taigi, viskas įmanoma, jeigu bus normalus finansavimas“, – sakė jis.
Skysto biudžeto gražioms idėjoms nepakaks
Manau, kad reikalingos kažkokios kompensacijos, alternatyvos, kur ir ką veikti. Nes mes juk ne vien pramogomis gyvename, o ir darbo reikia. Savivaldybės biudžetas iš mūsų, verslininkų, kišenių pildomas, o ne iš pramogų.
Tiesa, prakalbus apie finansus, paaiškėjo, kad ir patys valdžios atstovai dar nežino, iš kur reikėtų gauti lėšų. „Kaip minėjau, problema yra didelė. Pati Savivaldybė savo jėgomis jokiu būdu negali to dalyko išspręsti, nes biudžetas nėra begalinis. Bet problema čia didžiulė ir begalinė“, – sakė J. Andriukaitis vildamasis, jog pavyks gauti paramą užterštų teritorijų tvarkymui.
Jam antrino R. Budrytė tikindama, kad norint realizuoti šią idėją reikia ne tik sutelktų pastangų ir geros valios iš visų pusių. „Ir aišku reikia Savivaldybės noro ir galimybių ieškoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, kad kai ką patvarkyti iš tų europinių pinigėlių, nes vėl, kaip žinote, biudžetas yra skystas“, – sakė ji.
