„Lenčiauskų šeima jau ilgus metus nevykdo savo prievolės supirkti „Lino“ akcijas ir padarė didelę žalą tiek smulkiesiems „Lino“ akcininkams, tiek visai Lietuvos kapitalo rinkai. Smulkieji „Lino“ akcininkai, „pavargę“ laukti akcijų supirkimo ar dividendų, buvo priversti parduoti savo akcijas už gerokai mažesnę kainą, nei privalėjo pasiūlyti Lenčiauskai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys, „Vanhara Law Services“ advokatas Dominykas Vanhara.
Lenčiauskų šeima jau ilgus metus nevykdo savo prievolės supirkti „Lino“ akcijas ir padarė didelę žalą tiek smulkiesiems „Lino“ akcininkams, tiek visai Lietuvos kapitalo rinkai.
Pasak jo, kontrolę turėję „Lino“ akcininkai taip pat pasistengė turimas „Lino“ akcijas perleisti įvairiems „ofšorams“ – Belizo ir Kipro įmonėms.
„Labai tikėtina, kad šie „Lino“ akcininkai yra susiję ir kontroliuojami Lenčiauskų šeimos, o toks akcininkų struktūros pertvarkymas įvyko siekiant išvengti prievolės supirkti akcijas. Dėl to galima pagrįstai manyti, kad Lenčiauskų šeima visais būdais sieks išvengti teismo sprendimo vykdymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo tiesiog būtinos“, – sakė D. Vanhara.
2006 metų liepos 11 dieną „Lino“ kontrolę įgijo Ramūnas Lenčiauskas, Eimantas Lenčiauskas, Lionė Lenčiauskienė ir bendrovė „Nordic investicija“. Už akciją jie smulkiesiems turėjo sumokėti po 0,78 lito, tačiau pasiūlė tik po 0,28 lito, o neužregistravus oficialaus pasiūlymo, vėliau ignoravo teismų įpareigojimus supirkti „Lino“ akcijas.
2012 metų gegužės 8 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas ir su juo susijusi įmonė „Rentija“. Lietuvos bankas jiems už vengimą skelbti supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų skyrė 550 tūkst. litų baudą.
„Kviečiame prie bylinėjimosi prisijungti ir kitus „Lino“ akcininkus, turėjusius akcijų 2006 metų liepos 11 dieną. Pardavę akcijas biržoje pigiau iš Lenčiauskų gali reikalauti atlyginti kainos skirtumą“, – sakė D. Vanhara.
