Klaipėdoje, kaip ir Kaune, – degalinių švieslentės prilygintos išorinei lauko reklamai. Jei ji stovi valstybinėje žemėje ar ant valstybei priklausančių objektų, už kiekvieną reklamos kvadratinį metrą tenka mokėti nuo 360 iki 600 litų per metus.
Tačiau tokioms išlaidoms pasiryžusi tik viena kita Klaipėdos degalinė. Daugelis jų švieslentes yra susistačiusios savo privačiuose sklypuose, tad už galimybę reklamuotis moka simbolinę sumą.
„Daugelio Klaipėdos degalinių pilonai stovi jų privačiuose sklypuose. Norint tokiose teritorijose Klaipėdoje iškelti išorinę reklamą, tereikia sumokėti 100 litų mokestį.
Savivaldybė kiekvienam objektui skirtingai nustato laikotarpį, kiek laiko galios leidimas reklamai. Tačiau suma nepriklauso nuo to, kokio dydžio reklama“, – apie situaciją uostamiestyje pasakojo Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas.
Tiesa, kažkada valstybinėje žemėje Klaipėdoje buvo kur kas daugiau švieslenčių. Ir uostamiesčio degalinių valdytojai mokėjo ne ką mažesnes rinkliavas už reklamą, nei dabar moka kauniečiai.
Daugelis degalų pardavėjų uostamiestyje savo švieslenčių tiesiog nestato valstybinėje žemėje ir taip išvengia milžiniškų išlaidų už išorinę reklamą. O leidimas jų pačių valdose pasistatyti reklaminį stendą ar švieslentę Klaipėdoje kainuoja vos 100 litų.
„Prieš kelerius metus degalinės bandė tartis su savivaldybe dėl reklamos traktuotės. Bet reklama yra reklama. Juk ir taip aišku, kad degalinių švieslentėse surašyta informacija yra pasitelkiama kliento dėmesiui pritraukti. Tai kodėl neturime to traktuoti, kaip reklamos. Kodėl parduotuvės, salonai ir kitos įstaigos už savo reklaminius plakatus ar stendus valstybinėje žemėje turi mokėti, o degalinės – ne“, – situaciją vertino Klaipėdos savivaldybės vyriausias dailininkas Mindaugas Petrulis.
Taip ir neišsireikalavę iš savivaldybės lengvatų švieslentėms, uostamiesčio verslininkai jas persikėlė į savo valdas. Degalinių tinklo „Trevena“ savininkas Algirdas Liaudanskis atvirauja papuolantis į tokių verslininkų sąrašą.
„Aš, žinoma, esu, suinteresuotas, kad savivaldybė liberaliau žiūrėtų į informaciją degalinių švieslentėse. Mano galva, tai, kas surašyta švieslentėje, tikrai ne reklama, o informacija klientui. Tačiau įtikinti atsakingų pareigūnų nepavyko. Teko ir man priimti sprendimą švieslentę statyti ne valstybinėje žemėje, o degalinei suformuotoje teritorijoje. Taip išvengiau tūkstantinių išlaidų už reklamą“, – pasakojo A.Liaudanskis.
