Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, pagal EK raginimus pakeitus tvarką, pagal kurią uosto žemės nuomininkas turi teisę be konkurso nuomoti žemę, jei joje yra įgijęs pastatų ar struktūrų, privačios bendrovės nebematytų tikslo investuoti, nes keičiantis žemės nuomininkams neturėtų aiškių garantijų, kas bus su jų sukurtu turtu, ar bus tinkamai už jį atlyginta, o tai stabdytų uosto plėtrą.
„Iš mūsų padarė bandomuosius triušius, ir nežinau, kuo tai baigsis. EK visiškai neatsižvelgė į Lietuvos aktualijas, kad, skirtingai nei Europoje, mums niekas neišnuomojo paruoštų žemės plotų, mes patys supirkome senus statinius. Mūsų visiškai skirtinga tvarka, skirtinga istorija. Didžioji uosto dalis yra tam tikromis sąlygomis privatizuota, sumokėti pinigai privatizacijos metu, o dabar į viską žiūrima mechaniškai“, – piktinasi Birių krovinių terminalo generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas.
BNS jau rašė, kad EK pareiškus, jog Klaipėdos uoste sudaromos nevienodos sąlygos vietos ir užsienio investuotojams išsinuomoti žemę, Vyriausybė balandžio viduryje pakeitė uosto žemės nuomos tvarką. Seimui pateikto siūlymo esmė yra, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, žemė nuomojama atviru, viešu konkursu. Jeigu buvęs savininkas nedalyvavo konkurse arba laimėjo kitas juridinis asmuo, jis privalo sukurtą turtą išpirkti rinkos verte.
Pakeitus įstatymą, nebeliktų nuostatos, jog be konkurso uostežemę gali išsinuomoti tik tos bendrovės, kurioms priklauso pastatai, tačiau jiems išnuomojami tik tiesioginei jų paskirčiai reikalingi žemės plotai.
Nuomonę, jog Klaipėdos uostesudaromos nevienodos sąlygos verslui išsinuomoti žemę, EK pateikė pernai lapkritį, o pirmą kartą pakeisti Klaipėdosjūrų uostoįstatymą Komisija nurodė dar 2011 metais.
