Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Už žinią, kad „Snoro“ banko akcijų kaina lygi nuliui, valstybė sumokėjo 1,3 mln. litų. Kiek teks išleisti Ūkio banko atveju?

Vladimiras Antonovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Antonovas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos vyriausybė audito bendrovei „Deloitte Lietuva“ sumokėjo 1,3 mln. litų už žlugusio „Snoro” banko akcijų vertinimą. Kaip ir buvo galima prognozuoti, akcijų kaina įvertinta nuliu. Teisininkai ir investuotojai teigia, jog toks vertinimas nekainuoja milijono. Ši suma bendrovei sumokėta už būsimus teisinius ginčus su „Snoro“ akcininkais, kuriuose ji turės dalyvauti savo lėšomis. Kiek valstybei gali kainuoti Ūkio banko akcininkų turtinės pretenzijos?

Ekspertai pastebi, jog skirtingai nei „Snoro“ atveju, Ūkio bankas nebuvo nacionalizuotas, todėl būtinybės vertinti akcijų kainos nėra. Čia valstybė susiduria su kitokio pobūdžio pretenzijomis.

Ūkio banko savininkai nepasikeitė

Pretenzijų valstybei gali pateikti ne tik stambieji, bet ir smulkieji „Snoro“ banko akcininkai, kurie akcijų buvo įsigiję per biržą. Bet kuris iš jų galėtų per teismą reikalauti kompensacijos už nusavintą turtą, – sakė A.Žvybas.

Advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ teisininkas, advokatas Audrius Žvybas 15min.lt teigė, jog formaliai Ūkio banko akcininkai nepasikeitė. „Ūkio banko akcijų prekyba biržoje sustabdyta, bet jos egzistuoja ir yra akcininkų nuosavybė. Pradėjus bankroto procedūrą, kreditorių eilėje akcininkai yra paskutiniai“, – nurodė jis.

Pasak advokato, Ūkio banko atveju nėra akcijų paėmimo visuomenės poreikiams. Ten įvykdytas verslo dalies skaidymas pagal galiojančius teisės aktus. „Snoro“ banko atveju akcijos buvo nusavintos. Pagal tarptautinės teisės principus, už tai jų savininkams turi būti teisingai atlyginta. Jei tai nepadaryta, valstybei kyla visos teisinės pasekmės – pirmiausia, ieškinių forma.

Audrius Žvybas
Audrius Žvybas

„Kaina turėjo būti nustatyta nešališkai, o vertinimą atlikti nepriklausomi ekspertai. Pretenzijų valstybei gali pateikti ne tik stambieji, bet ir smulkieji „Snoro“ banko akcininkai, kurie akcijų buvo įsigiję per biržą. Bet kuris iš jų galėtų per teismą reikalauti kompensacijos už nusavintą turtą“, – sakė A.Žvybas.

Išvadas turės ginti vertintojas

Didžioji dalis sumos yra mokama ne už patį vertinimą, o už potencialias problemas, kurios laukia tą vertinimą pasirašius, – sakė V.Plunksnis.

Investuotojų asociacijos atstovas Vytautas Plunksnis 15min.lt teigė, jog „Snoro“ bankas, skirtingai nei Ūkio, buvo nacionalizuotas, nes valstybė manė, kad šį banką dar galės atgaivinti ir neįvertino, jog finansų skylė bus kur kas didesnė.

„Kai iš kažkokio žmogaus nusavini turtą, tai už jį pagal bendruosius principus turi sąžiningai atlyginti. Kas yra sąžiningai, turi kas nors įvertinti. Šis principas galioja bet kokiam turtui – nesvarbu, ar tai valstybei reikalingas žemės sklypas, ar akcijos“, – teigė jis.

Neparduodamo „Snoro“ turto vertė mažėja.
Neparduodamo „Snoro“ turto vertė mažėja.

V.Plunksnis teigė, jog „Snoro“ akcijų vertę galima buvo nesunkiai prognozuoti, tačiau valstybė daugiau nei milijoną sumokėjo ne tik už tai, jog sužinotų tikslų skaičių: „Jeigu neužtenka pinigų kreditoriams, tai labai tikėtina, kad ir akcininkams pinigų neužteks, todėl buvo nesunku prognozuoti, kad akcijų vertė yra lygi nuliui. Tačiau didžioji dalis šios sumos yra mokama ne už patį vertinimą, o už potencialias problemas, kurios laukia tą vertinimą pasirašius.“

Ruošiasi teisinei kovai

Vladimiras Antonovas yra pradėjęs procedūra pagal Vašingtono konvenciją. Toliau būtų arbitražo eilė, kuriam, atrodo, valstybė jau ruošiasi. Yra numatytos lėšos, atrinkti teisininkai ir sudaryta komanda, – minėjo A.Žvybas.

Abu pašnekovai tvirtino, jog pagrindinis „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas šiuo metu ruošiasi teisiniams veiksmams prieš Lietuvą, todėl pasirašiusi vertinimą bendrovė prisiima ir potencialias išlaidas jos pagrįstumą ginant teismuose.

„Akivaizdu, kad pagrindiniai akcininkai, kurie šiuo metu bylinėjasi Londone, vienokia ar kitokia forma kels ieškinius prieš Lietuvą. Vienas iš tų ieškinių gali būti tai, kad akcijų vertė įvertinta neteisingai. Kiek suprantu pagal konkurso sąlygas, valstybė tolimesnei teisinei gynybai pinigų nebeskirs. Paties vertintojo atstovai turės skraidyti į Londoną, samdyti užsienio teisininkus, kurie yra gana brangūs“, – teigė V.Plunksnis.

Raimondas Baranauskas, Vladimiras Antonovas
Raimondas Baranauskas, Vladimiras Antonovas

„Kiek viešoje erdvėje yra informacijos, tai užsienio investuotojas V.Antonovas yra pradėjęs procedūra pagal Vašingtono konvenciją. Toliau būtų arbitražo eilė, kuriam, atrodo, valstybė jau ruošiasi. Yra numatytos lėšos, atrinkti teisininkai ir sudaryta komanda, kuri turėtų ginti valstybės interesus tokiame ginče“, – sakė A.Žvybas.

Ūkio banko klausimas atviras

Ūkio banko akcininkai galėtų ginčyti ne akcijų vertės klausimą, o tai, ar teisingai buvo įvertintas banko turtas padalinant jį į gerąjį ir blogąjį.

Nors Ūkio banko akcijų vertės nustatinėti nereikės, tačiau ir čia valstybė susiduria su turtinėmis buvusių savininkų pretenzijomis. „Banko dalių atskyrimas ir turto vertinimas yra atskiros pretenzijos. Tai kitokio pobūdžio ginčas. Šiaip jau ginčytis galima ir lygioje vietoje, klausimas tik, kiek tai yra perspektyvu“, – minėjo advokatas.

Pasak jo, Ūkio banko akcininkai ginčija ne akcijų vertės klausimą, o tai, ar teisingai buvo įvertintas banko turtas padalinant jį į gerąjį ir blogąjį. Geroji dalis perėjo Šiaulių bankui.

Vladimiro Romavono treniruotė
Vladimiro Romanovo treniruotė

„Šiuo metu informacija nei apie padalinimą, nei apie įsipareigojimų perkėlimą, nei apie trišalę sutartį tarp Šiaulių banko, Ūkio banko ir Indėlių draudimo fondo nėra viešai prieinama, todėl situaciją komentuoti yra gana sudėtinga“, – sakė A.Žvybas.

Prieš mėnesį Vilniaus apygardos teismas nutraukė pagrindinio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo ieškinio nagrinėjimą, nes nei Rusijoje besislapstantis bėglys, nei jo atstovai nė kartą nepasirodė teisme. V.Romanovas prašė pripažinti neteisėtais Lietuvos banko sprendimą apriboti Ūkio banko veiklą, sprendimą atšaukti bankui išduotą veiklos licenciją, taip pat susitarimą dėl banko dalies įsipareigojimų ir turto perdavimo Šiaulių bankui. Kol kas nėra aišku, ar buvęs bankininkas imsis teisinių veiksmų tarptautinėse ginčų sprendimų institucijose. Jam priklauso 65 proc. Ūkio banko akcijų.

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką