Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybės įmonės iš „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotų dar nepasimokė

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Finansinės rizikos efektyvaus valdymo klausimas tapo ypač aktualus po 2011 metų „Snoro“ banko bankroto, todėl Finansų ministerijos iniciatyva 2012 m. buvo parengtos Rekomendacinės finansinės rizikos valdymo gairės valstybės valdomoms įmonėms. Valstybės kontrolė atliko auditą: vertino, ar valstybės valdomos įmonės taiko finansinės rizikos valdymo priemones.

„Audito rezultatai parodė, kad Finansinės rizikos valdymo gairių sukūrimas paskatino įmones reglamentuoti finansinės rizikos valdymą: daugiau nei pusė finansinės rizikos valdymą reglamentuojančius dokumentus turinčių įmonių juos patvirtino paskelbus gaires. Nepaisant to, finansinė rizika valstybės valdomose įmonėse valdoma nepakankamai – skiriama per mažai dėmesio finansinės rizikos valdymo politikai suformuoti ir jai įgyvendinti”, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Atlikus auditą paaiškėjo, kad vienuolika (iš 29 vertintų) įmonių neturi finansinės rizikos valdymą reglamentuojančio įmonės dokumento. 

Atlikus auditą paaiškėjo, kad vienuolika (iš 29 vertintų) įmonių, kurios priklauso vidaus reikalų, žemės ūkio, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, finansų ir kultūros ministrų valdymo sritims, neturi finansinės rizikos valdymą reglamentuojančio įmonės dokumento. Dvi vidaus reikalų ir švietimo ir mokslo ministrų valdymo srities įmonės nepatvirtino minėto dokumento net ir po banko „Snoras“ bankroto, kai prarado beveik 17 mln. Lt.

Nustatyti finansinės rizikos valdymo procesą – vienas sėkmingo šios rizikos valdymo veiksnių. Tačiau audito metu paaiškėjo, kad pusė vertintų įmonių nepaskyrė asmenų ir (ar) padalinių, kurie būtų atsakingi už pasiūlymų investuoti rengimą, teikimą ir sprendimų priėmimą, nenumatyta atskaitomybė įmonių valdymo organams už investavimą.

Nepakankamą finansinės rizikos valdymą rodo ir tai, kad devynios (iš 29 vertintų) įmonės finansinių išteklių nediversifikuoja pagal ūkio subjektus arba diversifikuoja menkai. Šios įmonės 80–100 proc. visų lėšų laikė vieno komercinio banko sąskaitose.

Audito metu nustatyta, kad įmonės ne visais atvejais taiko viešųjų pirkimų procedūras pirkdamos bankų ir investavimo paslaugas, nes neaišku, kaip apskaičiuoti pirkimo vertę perkant tokias paslaugas, kaip įgyvendinti Finansinės rizikos valdymo gairėse pateikiamas rekomendacijas, nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.

Vienas pagrindinių rodiklių, kurį įmonės vertina priimdamos investavimo sprendimus, yra komercinio banko ar emitento ilgalaikio skolinimosi kredito reitingas – rodiklis, suteikiantis investuotojams informaciją apie skolininko gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Įmonėms sudėtinga laiku įvertinti bankų būklės pokyčius ir komercinių bankų patikimumą, nes ne visi banko kredito rizikos rodikliai yra skelbiami viešai, ne visi bankai nurodo kredito reitingą ir jo patvirtinimo datą.

Siekiant geresnio finansinės rizikos valdymo valstybės valdomose įmonėse, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Vyriausybei ir ministerijoms bei Viešųjų pirkimų tarnybai.

Komentarai
Temos Rizika, Bankrotas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką