Per metus už visų reklamos leidimų išdavimą visame Vilniaus mieste sostinės biudžetas pasipildo 3,29 mln. Lt. Degalinėms tenka susimokėti už kainų stovą (jei jis stovi degalinės sklype) – 100 Lt, už dešrainių ir kavos reklamas – po 365 Lt per metus už kv.m. Už iškabą, kurioje nurodomas tinklo, kuriam priklauso degalinė, pavadinimas, mokama 100 Lt per metus, jeigu reklamos plotas neviršija 25 kv.m.
Kainas nustato taryba
Kaip teigia Vilniaus savivaldybės Reklamos poskyrio vadovas Darius Paulius Vizgirda, degalinės moka savivaldybei skirtingas sumas, kadangi jų reklamos plotai nėra vienodi. O kainas nustatė Vilniaus miesto taryba, nes jai tokią teisę suteikia Rinkliavų įstatymas, tvirtina D.P.Vizgirda.
„Jeigu asmuo nori įrengti išorinę reklamą Vilniaus mieste, jis privalo gauti leidimą ir sumokėti Savivaldybės tarybos nustatytą rinkliavos dydį už leidimo išdavimą“, – aiškino Vilniaus savivaldybės Reklamos poskyrio vadovas.
Tačiau degalinių atstovai nelinkę vienareikšmiškai sutikti su šia primesta pareiga. Kaip 15min.lt sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys, akcija kol kas surengta tik Kaune, bet atgarsių girdima visoje Lietuvoje.
„Samprotaujama, kas yra reklama, o kas informaciniai ženklai. Bet kategoriškesnio, griežtesnio susikirtimo kitur nėra, kaip nutiko Kauno mieste, girdime tik pamąstymų Vilniuje ir Klaipėdoje. Tai gali dar pasireikšti, nes buvo kalbama apie vėliavų prie degalinių apmokestinimą“, – kalbėjo V.Šukys.
Grožio nori, bet nepadeda
Degalines vienijančios sąjungos direktorius taip pat sakė nelabai suprantąs, kaip gali būti, kad miestai reikalauja gražaus, estetiško, suplanuoto vaizdo, bet tai įgyvendinti nori tik verslo sąskaita. Tokiu atveju turėtų būti nustatytas vienas mokestis, kurį privalėtų susimokėti degalinė, o ne už kiekvieną užrašą vis naują sumą.
Kategoriškesnio, griežtesnio susikirtimo kitur nėra, kaip nutiko Kauno mieste, girdime tik pamąstymų Vilniuje ir Klaipėdoje. Tai gali dar pasireikšti, nes buvo kalbama apie vėliavų prie degalinių apmokestinimą, – kalbėjo V.Šukys.
„Mūsų principas yra uždirbti pinigus, tam mes pasitelkiame įvairias rinkodaros priemones tam padaryti. Mane stebina, kai į klausimą, kodėl užrašai „Vanduo“ arba „Oras“ yra reklama, Kauno savivaldybės atstovas atsako tiesiai šviesiai, kad atvažiavęs prisipūsti padangas ar nusivalyti stiklą vairuotojas nusipirks čia pat ir kavos. Tai keistas argumentas, bet juo yra vadovaujamasi“, – apgailestavo V.Šukys.
Kaip tik dėl šito Kauno savivaldybės atstovai sulaukė ironiško priekaišto apmokestinę orą.
Anot V.Šukio, degalinės nereikalauja leisti jiems visiškai nemokamai turėti savo iškabas, tačiau norėtų tikslesnio diferencijavimo, kas yra reklama, o kas – tik informacija.
„Mes Kaune prie degalinių klausinėjome žmonių, kas yra užrašai „Plovykla“, „Vanduo“ ir t.t. Tai jiems atrodo informacinio pobūdžio užrašai. Tai paklausėme ir valdininkų – kaip atrodytų, jeigu atvažiavus į degalinės teritoriją nebūtų nė vieno užrašo, kur reikėtų žmonėms ieškoti plovyklos, oro ir pan. Tuomet reikėtų visko klausinėti operatoriaus, tam tektų samdyti papildomą žmogų“, – aiškino V.Šukys.
Protestas Kaune tęsis iki spalio 3-osios vakaro. Jo metu nedega miesto degalinių švieslentės. Klaipėdoje rastas būdas išvengti milžiniškų išlaidų išorinei reklamai – degalinės tiesiog nebestato švieslenčių valstybinėje žemėje.
