Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus savivaldybė bandė rasti būdų parduoti dalį „Vilniaus vandenų“ akcijų

Protestuotojai
. / „Vilniaus vandenys“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienio posėdyje Vilniaus taryba svarstė klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ teisinės formos keitimo į akcinę bendrovę. Tokiu būdu dalį bendrovės akcijų būtų galima parduoti Vertybinių popierių biržoje. Taryba sprendimo pateikimui nepritarė. O sostinės tarybos opozicija kėlė klausimą, ar tokiu būdu 25 proc. šios strategiškai svarbios įmonės akcijų neatsidurs netinkamose rankose, tarkim, iš šilumos ūkio stumiamo koncerno „Icor“.

Gegužės 28-osios Vilniaus savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje įrašytas klausimas dėl UAB „Vilniaus vandenys“ strateginės reikšmės Vilniaus miestui pripažinimo ir generalinio direktoriaus įpareigojimo. Tarybos nariai po ilgų diskusijų siūlymui nepritarė.

Sprendimo projekte siekta „Vilniaus vandenų“ generalinį direktorių įpareigoti „Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti ir vykdyti pertvarkymo procedūrą siekiant pakeisti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ teisinę formą į akcinę bendrovę“.

Galės parduoti ketvirtadalį akcijų

Pagrindiniai skirtumai tarp akcinės bendrovės (AB) ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB) yra tie, kad AB akcininkų skaičius neribotas, UAB – ne daugiau kaip 250, AB įstatinis kapitalas turi būti nuo 150 tūkst. Lt, UAB – nuo 10 tūkst. Lt. Be to, UAB akcijas draudžiama platinti viešai, o AB – galima Vertybinių popierių biržoje.

UAB „Vilniaus vandenys“ trūkstant finansavimo regioninės svarbos vandentvarkos ūkio projektams įgyvendinti, siūlomu teisės akto projektu siekiama suteikti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui finansinius instrumentus, leidžiančius pritraukti bendrovei papildomų lėšų, – rašoma sprendimo aiškinamajame rašte.

Šiuo metu „Vilniaus vandenų“, kaip skelbiama bendrovės interneto puslapyje, akcijos priklauso 4 akcininkams: Vilniaus miesto bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms.

2007 metų balandžio 4 d. sprendimu Vilniaus taryba buvo nusprendusi, kad „Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo akcijos apskritai negali būti privatizuojamos. Tačiau tokia nuostata, kaip rašoma aiškinamajame rašte, yra pernelyg griežta, „nevisiškai atitinkanti Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo poziciją, sudarančią teisines prielaidas, esant poreikiui, privatizuoti iki 25 proc. geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo akcijų“. Todėl siūlyta buvusią nuostatą panaikinti.

Gavus teisę privatizuoti dalį bendrovės akcijų, „Vilniaus vandenys“, sostinės savivaldybės teigimu, būtų atsiradusi galimybė pritraukti papildomų lėšų investicijoms ir turimoms sistemos gerinti. „UAB „Vilniaus vandenys“ trūkstant finansavimo regioninės svarbos vandentvarkos ūkio projektams įgyvendinti, siūlomu teisės akto projektu siekiama suteikti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui finansinius instrumentus, leidžiančius pritraukti bendrovei papildomų lėšų, kartu išvengiant skolinimosi iš kredito įstaigų, ir proporcingai pritrauktų lėšų sumai sumažinti bendrovės akcininkų įnašų poreikį“, – rašoma sprendimo aiškinamajame rašte.

Bijo „Icor“ atėjimo

Man tai akivaizdu, kad išlindo vėl „Rubicon“ (dabar „Icor“ – aut. past.), nes jie iš šilumos ūkio išmetami kaip musės iš barščių, todėl ieško kitos monopolinės pelningos įmonės, tai „Vilniaus vandenys“ kaip tik ir būtų ta įmonė, – teigė V.Urbonavičius.

Anot Vilniaus tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Vido Urbonavičiaus teigimu, sumanymas parduoti net iki 25 proc. bendrovės akcijų tikrai nebus naudingas vilniečiams. Be to, Vilniaus savivaldybė tokį sprendimą pasiryžusi priimti neaptarusi jo su kitomis savivaldybėmis, kurios irgi yra „Vilniaus vandenų“ akcininkės. Jeigu savivaldybė būtų priėmusi numatytą sprendimą, toliau procesą kontroliuotų savivaldybės administracija su direktoriumi Valdu Klimantavičiumi priešakyje, taryba įtakos nebeturėtų.

„Man tai akivaizdu, kad išlindo vėl „Rubicon“ (dabar „Icor“ – aut. past.), nes jie iš šilumos ūkio išmetami kaip musės iš barščių, todėl ieško kitos monopolinės pelningos įmonės, tai „Vilniaus vandenys“ kaip tik ir būtų ta įmonė. Viskas ta linkme daroma. Ir vandens kaina buvo pakelta tam, kad „Vilniaus vandenys“ per labai trumpą laiką išbristų iš nuostolių. Nors šeimininkiškai žiūrint, galėjome per dvejus metus išdėstyti tuos nuostolius ir vanduo net nebūtų brangęs. Bet kaina pakelta, kol kas pelno nesimato, bet kitąmet pasimatys“, – prieš tarybos posėdį teigė V.Urbonavičius.

Taip pat TS-LKD atstovas pastebėjo, kad vandentiekio remontu, trasų klojimu ir kitais darbais galės užsiimti dukterinės šio koncerno įmonės, kurios esą jau ir dabar dalį darbų atlieka.

Tačiau Vilniaus savivaldybė aiškina, kad 2014-2020 metais numatytas investicijų poreikis yra daugiau nei 614 mln. Lt, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos tam nėra numatytos. Savivaldybių biudžetai deficitiniai (Vilniaus miesto savivaldybės skola yra beveik lygi metiniam biudžetui ir siekia daugiau nei milijardą litų), tad esą belieka viena išeitis – pritraukti privačių lėšų, kadangi kai kurie projektai privalo būti būtinai atlikti.

Kaip pavyzdys nurodoma Vilniaus nuotekų valyklos renovacija, kurią delsiant atlikti nuotekos gali ištekėti į Nerį.

Meras tikina norįs skaidrumo

Vilniaus meras Artūras Zuokas prieš posėdį tikino, kad tokiu būdu sekama Vyriausybės patvirtintomis programomis, siekiant sumažinti politikų įtaką valstybinių ar savivaldybės įmonių valdymui, ir norima priartinti savivaldybės įmonės valdymą prie skandinaviškojo modelio.

Čia geriausias pavyzdys yra Skandinavijos įmonės, kur Valstybė išlaiko kontrolę, bet yra viešai platinamos akcijos, – sakė A.Zuokas.

„Tiek praeita, tiek ir ši Vyriausybė yra pertvarkiusi ne vieną bendrovę į atvirąsias bendroves, jos kotiruojamos Vertybinių popierių biržoje. Tikslas labai aiškus – kad įmonių veikla būtų kuo skaidresnė, informacija prieinama visuomenei ir Vertybinių popierių biržoje būtų kotiruojama dalis akcijų. Pagal įstatymą ta dalis yra 25 proc. Tad visa turto kontrolė ir visi strateginiai sprendimai, jų reguliavimas išlieka mūsų rankose“, – teigė meras.

Ypač A.Zuokas akcentavo, kad tai pirmas žingsnis siekti, jog politikai turėtų kuo mažiau įtakos tokių įmonių veiklai: „Čia geriausias pavyzdys yra Skandinavijos įmonės, kur Valstybė išlaiko kontrolę, bet yra viešai platinamos akcijos.“

Lėšos, gautos už parduotas akcijas, mero teigimu, galėtų padėti savivaldybei padengti savo įsiskolinimus „Vilniaus vandenims“. Vandens kaina dėl šio sprendimo nesikeistų, nes ją nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Tarybai nepritarus šio klausimo pateikimui, meras pasakė, kad prie jo bus grįžta vėliau.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką