Šis atvejis – tikrai ne pirmas, kai ima byrėti balkonų tinkas. O ir panašių atvejų dar gali pasitaikyti ne vienas, kadangi iš viso Vilniaus centrinėje dalyje priskaičiuojama apie keli tūkstančiai balkonų, kuriuos būtina rekonstruoti.
Aptraukė tinklu, kad nekristų ant galvų
Gedimino pr. 1A namą, kurio paskutinio aukšto balkonas ir aptrupėjo, administruoja bendrovė „Senamiesčio ūkis“. Anot įmonės atstovo Nerijaus Šarausko, siekiant apsaugoti praeivius ir apačioje esančių kavinių lankytojus, namo balkonai buvo aptraukti specialiu apsauginiu tinklu.
„Balkonas yra bendroji namo konstrukcija, už kurią yra atsakingas pastatą prižiūrintis administratorius. Už visus balkonų remonto darbus turi mokėti pastato bendrasavininkiai pagal jiems priklausančių butų plotą.
Gedimino pr. 1 namo balkonams yra paruoštas tvarkybos projektas ir konkurso tvarka atrinktas rangovas, du balkonai jau suremontuoti. Likusių balkonų remontui gyventojai nepritaria.
Mūsų įmonė, kaip namą prižiūrintis administratorius, kiekvieną mėnesį mokestiniuose lapeliuose įtraukia kaupiamas lėšas, taip skatindama surinkti pinigų balkonų remontui. Tikimės žmonių supratingumo ir pritarimo kaupti lėšas balkonų tvarkymo tikslui“, – teigė N.Šarauskas.
Šio ir kitų sostinės centrinės dalies namų gyventojai, norintys suremontuoti savo balkonus, gali kreiptis finansinės paramos į Vilniaus miesto savivaldybę. Pasak Būsto renovavimo skyriaus vedėjos Stasės Kvedarienės, savivaldybė yra parengusi paramos skyrimo daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių senamiestyje ir jo apsaugos zonoje fasadų elementų, balkonų galimai avarinei būklei likviduoti tvarką. Tereikia namo valdytojui savininkų vardu kreiptis.
Nerodo iniciatyvos?
„Bet nelabai rodo gyventojai iniciatyvą net ir paramą gaudami. Atrodo, supranta, kad balkonas yra bendro naudojimo objektas, o pasikeitus Daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymui dabar ir balkonų aptvėrimai yra bendro naudojimo objektai“, – apgailestavo S.Kvedarienė.
Vilniaus savivaldybės darbuotojai sulaukia skundų ir pretenzijų beveik kas kartą, kai kuris nors administratorius imasi šių konstrukcijų remonto. Vieni skundžiasi vos darbams prasidėjus, kiti – gavę sąskaitas.
Vis dėlto tai, kad balkonai, kaip ir namo stogas ar sienos, yra visų gyventojų nuosavybė, ne tik tų butų, kurių savininkai jais naudojasi, supranta ne visi ir renovacija į priekį nejuda.
Vilniaus savivaldybės darbuotojai sulaukia skundų ir pretenzijų beveik kas kartą, kai kuris nors administratorius imasi šių konstrukcijų remonto. Vieni skundžiasi vos darbams prasidėjus, kiti – gavę sąskaitas.
„Žmonės nesupranta, kad balkonas yra bendro naudojimo objektas, skundžiasi, kad neturi balkono, gyvena pirmajame aukšte, kodėl turi už tuos balkono remonto darbus sumokėti“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.
Nenori mokėti
Vis dėlto gąsdinti, kad netrukus Senamiestyje ar Naujamiestyje taps pavojinga vaikščioti dėl krentančių balkonų betono gabalų, S.Kvedarienė neketina.
„Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai tikrina, kaip statinių savininkai prižiūri pastatus. Tikrina bendrijas, kaip jungtinės veiklos įgalioti asmenys, daugiabučių namų įgalioti asmenys, savivaldybės paskirti administratoriai prižiūri tuos pastatus, rašo aktus“, – apie nuolatinę priežiūrą sakė ji.
Patikrinimas artimiausiu metu laukia ir Gedimino pr. 1A namo administratorių. „Senamiesčio ūkiui“ teks savo lėšomis sutvarkyti balkoną, o gyventojams – už tai sumokėti vėliau.
Tariasi, nors neprivalo
Tokia praktika galėtų būti taikoma ir kituose namuose, bet S.Kvedarienė sakė suprantanti bendrovių nerimą dėl vėliau vilkinamų atsiskaitymų ar gyventojų nenoro iš viso mokėti.
Todėl administratoriai rengia susirinkimus, tariasi su gyventojais, siekia užsitikrinti daugumos jų pritarimą remontui, nors pagal galiojančius teisės aktus privalomus darbus galima vykdyti ir be to. O avarinės būklės likvidavimas ir yra vienas iš tokių darbų.
N.Šarauskas su tokia pozicija nesutinka. Jo teigimu, daugiabučius namus administruojančios bendrovės yra privačios, tad investavusios savo pinigus negali rizikuoti jų neatgauti.
Prieš kurį laiką svarstytos įstatymo pataisos, pagal kurias balkonai nebebūtų bendro naudojimo objektai, už juos atsakingi liktų tik konkrečių butų savininkai. Tačiau pritarimo tam nesulaukta.
Anot S.Kvedarienės, sutvarkyti balkono konstrukcijas kainuoja išties nepigiai – ne 100 ar 200 eurų. Būtina parengti techninę dokumentaciją, jeigu betono pleišėjimai pastebėti žiemą – uždengti apsauginiu tinklu, įrengti naują balkoną, jeigu jį laikiusios sijos pažeistos korozijos.
Pateikia Latvijos pavyzdį
Jeigu norite rekonstruoti balkoną Pilaitėje, imate ir remontuojate. O Senamiestyje pirmiausia turite gauti būklės vertinimą, tada suderinti projektą. Pagal tą projektą darbus atlikti gali tik sertifikuota įmonė. Sudėjus šituos dalykus sąmatos išauga, – teigė N.Šarauskas.
„O jeigu balkonas su puošybos elementais, sąnaudos dar išauga, juk reikia atstatyti ir balkono atramines sieneles.
Naujamiestyje, Senamiestyje yra nemažai prabangių balkonų su puošybos elementais. Tai nemažos apimties darbai. Šiuo metu teisės aktai labai griežtai pasisako – balkonas yra bendro naudojimo objektas ir už jo priežiūrą atsakingi visi gyventojai, jie turi sumokėti už remonto darbus“, – aiškino S.Kvedarienė.
Tačiau N.Šarauskas pateikia Latvijos pavyzdį – kaimyninėje šalyje būtent buto, turinčio balkoną, šeimininkas ir yra atsakingas už savo turtą.
Tačiau Registrų centre registruojant būstą prie buto bendrojo ploto priskaičiuojama ir pusė balkono ploto. Vadinasi, butas padidėja keliais kvadratiniais metrais ir tai leidžia jį parduoti brangiau.
„Senamiesčio ūkio“ atstovas vis dėlto pripažįsta, kad neretam savininkui pačiam susiremontuoti balkoną Vilniaus centrinėje dalyje būtų itin sunki finansinė našta.
„Jeigu norite rekonstruoti balkoną Pilaitėje, tai imate ir remontuojate. O Senamiestyje pirmiausia turite gauti būklės vertinimą, kurį daro ekspertas ir tai kainuoja. Tada turite susiderinti projektą, kurį privalo tvirtinti paveldosauga. Pagal tą projektą darbus atlikti gali tik ta įmonė, kuri turi tinkamą atestatą, o tokie darbuotojai kainuoja brangiau. Sudėjus šituos dalykus sąmatos išauga“, – teigė N.Šarauskas.
Vis dėlto ne visur situacija tokia prasta. S.Kvedarienė sakė galinti parodyti ne vieną namą, kurio gyventojai puikiai sugeba rūpintis savo turtu.
