Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Daugiabučių renovacija: grandioziniai planai ir anarchija Žirmūnuose

Renovuojamas Gerosios Vilties g. 18 namas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Renovuojamas namas
Šaltinis: 15min
18
Skaitysiu vėliau
A A

Susidomėjimas daugiabučių modernizacija Lietuvoje neslūgsta, tačiau jos vaisiais gali džiaugtis ne visi. Kelių renovacijai paruoštų Vilniaus Žirmūnų daugiabučių modernizacija užsibaigė dar neprasidėjusi ir paskatino sąmokslo teorijas, jog visa tai atsitiko valstybei pritrūkus pinigų.

Būsto energijos taupymo agentūra atkerta, kad gyventojų planai koreguojami dėl milžiniško susidomėjimo renovacijos programa, o aplinkos viceministrė tikina, kad ateityje pastatų modernizacija bus dar ambicingesnė.

„Sakė, kad Vyriausybė neturi pinigų“

Žirmūnų g. 7 numeriu pažymėtas blokinis penkiaaukštis daugiabutis – vienas iš senų ir niūrių sovietinės eros gyvenamųjų namų, kurio gyventojai džiaugėsi atsivėrusia renovacijos galimybe. Vis dėlto, šio ir dar kelių Žirmūnų namų gyventojams svajonės gyventi šiltesniame ir taupesniame būste išsipildymo dar teks palūkėti.

Kaip 15min pasakojo Žirmūnų g. 7 namo daugiabučių bendrijos pirmininkas Algirdas Straupis, apie stabdomą daugiabučio renovaciją sužinojo sausio 19 d. iš UAB „Žirmūnų būstas“ atstovų.

„Paskelbė, kad visoje Lietuvoje stabdoma (renovacija) dėl pinigų stygiaus. Mums pasakė, kad Vyriausybė neturi pinigų“, – tikino A.Straupis.

A.Straupis papasakojo, kad jo vadovaujamo namo gyventojai būsto atnaujinimo klausimą ėmėsi spręsti patys – savo lėšomis renovuos karšto ir šalto vandens bei nuotekų vamzdynus.

Jis pridūrė, kad neva dėl tos pačios priežasties renovacija stabdoma ir kitose Žirmūnuose esančiuose daugiabučiuose.

Vis dėlto, A.Straupis papasakojo, kad jo vadovaujamo namo gyventojai būsto atnaujinimo klausimą ėmėsi spręsti patys – savo lėšomis renovuos karšto ir šalto vandens bei nuotekų vamzdynus.

Atsakymą traktavo savaip

Informacija, neva valstybei nebėra iš ko sukrapšyti pinigų daugiabučių renovacijai, „Žirmūnų būsto“ atstovai dalijosi ir su 15min.

Štai šios bendrovės pastatų administravimo vadybininkas Pijus Jarmalavičius, paklaustas, kodėl stabdoma kai kurių Žirmūnų daugiabučių modernizacija, kaip pagrindinę priežastį taip pat nurodė lėšų trūkumą.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žirmūnų g. 86 renovacija
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žirmūnų g. 86 renovacija

„Būsto energijos taupymo agentūra“ sustabdžiusi paraiškų teikimą renovacijoms. Sustabdžiusi tikriausiai dėl to, kad nebeturi pinigų, nebegali prižadėti, kad visi namai, kurie pateiks prašymus, gaus valstybės finansavimą“, – svarstė P.Jarmalavičius.

Tiesa, paklaustas, ar informaciją apie lėšų trūkumą gavo iš „Būsto energijos taupymo agentūros“, P.Jarmalavičius pripažino, kad oficialusis agentūros atsakymas skambėjo kiek kitaip: „Oficialiai pasakė, kad nepriiminėja paraiškų ir, kad lauktume naujos tvarkos”.

Paaiškinimais netiki

Pati „Būsto energijos taupymo agentūros“ direktoriaus pavaduotoja Ginta Tautkutė, pasiteiravus apie situaciją sostinės Žirmūnuose, net neužsimena apie sovietinių daugiabučių modernizacijai skirtų pinigų trūkumą, bet nurodo visiškai kitas priežastis.

G.Tautkutės teigimu, šiuo metu visoje šalyje yra įgyvendinama daugiau negu 900 pastatų modernizacijos projektų. Atsižvelgiant į tai ir į statybos darbus atliekančių įmonių užimtumą, buvo nuspręsta laikinai sustabdyti naujų renovacijos planų derinimą.

„Planuojama, kad Aplinkos ministerija kvietimą teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui paskelbs šių metų antrą ketvirtį. Tuomet tiek Žirmūnų seniūnijos gyventojai, tiek kiti norintys atnaujinti savo daugiabučius namus galės teikti investicijų planus ir pradėti projektų įgyvendinimą“, – aiškino G.Tautkutė.

Toks „Būsto energijos taupymo agentūros“ paaiškinimas neįtikino ir dar vieno „Žirmūnų būsto“ atstovo, įmonės būsto renovacijos padalinio vadovo Juliaus Paulausko.

Visi šneka, kad pinigų visiems neužteks, – tikino J.Paulauskas.

„Nederina dėl to, kad nėra pakankamo finansavimo. Finansavimo kol kas nėra, ruošiami konkursai naujiems pinigams paskirstyti. Visi šneka, kad pinigų visiems neužteks“, – tikino J.Paulauskas ir pridūrė esą „bankai šneka, kad finansavimo neužteks visiems, norintiems renovuoti“.

Už būsto renovaciją atsakingas „Žirmūnų būsto“ atstovas kritiškai įvertino ir „Būsto energijos taupymo agentūros“ argumentą dėl užimtų šalies statybos bendrovių.

„Nėra jokio užimtumo. Pats vokus plėšiau praėjusią savaitę – viename voke buvo 11 rangovinių organizacijų pasiūlymų, kitame septyni. Visi atsilaisvinę ir yra įmonių, kurios galėtų dirbti“, – aiškino J.Paulauskas.

Finansavimas didės

Tuščios modernizacijai skirtos valstybės kišenės, kaip vienos iš priežasties, kodėl kartais daugiabučių namų renovacijos projektai yra stabdomi, neįvardijo ir aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Priešingai, ji prasitarė apie žadamą didinti pastatų modernizacijos fondą, nors pripažino, kad Lietuvoje renovaciją įgyvendinti nėra lengva, nes yra aibė trukdžių.

Aplinkos ministerijos nuotr./Daiva Matonienė
Aplinkos ministerijos nuotr./Daiva Matonienė

Lietuvoje daugiabučių renovacijos programa pradėta įgyvendinti 2013 m. ir, D.Matonienės teigimu, per šį laikotarpį buvo sudaryta sutarčių už daugiau negu 400 mln. Eur.

„Vieni gyventojai tame pačiame name nori renovacijos, kiti ne. Gali būti nepakankamai aktyvūs administratoriai – tokiu atveju gyventojus kviečiu kurti bendriją ir patiems imtis iniciatyvos“, – sakė ministrė.

Lietuvoje daugiabučių renovacijos programa pradėta įgyvendinti 2013 m. ir, D.Matonienės teigimu, per šį laikotarpį buvo sudaryta sutarčių už daugiau negu 400 mln. Eur, tiesa, ne visi už šiuos pinigus pradėti projektai jau yra iki galo įgyvendinti.

„Planuojame didesnį finansinį paketą. Kitą savaitę kartu su Finansų ministerija, Europos investiciniu banku turime posėdį, kur spręsime kito etapo fondo steigimą. Norime padaryti iki arba daugiau negu 1 mlrd. Eur dydžio fondą, iš kurio būtų finansuojama daugiabučių, viešųjų pastatų renovacija, atskiros kvartalinės priemonės. Tokie dideli lūkesčiai“, – planais dalijosi D.Matonienė.

Pirmauja Ignalina

Valstybė šiuo metu finansuoja 40 proc. renovacijos statybos darbų išlaidų, o likusiai sumai padengti gyventojai gali paimti paskolas su 3 proc. dydžio palūkanomis.

Viceministrė aiškino, kad nemaža dalis žmonių šią paskolą išmoka per trejus ketverius metus, o mokamos paskolos dalis dažniausiai būna skirtumas, sutaupomas mažiau mokant už šilumą.

Socialiai remtini asmenys ir asmenys, gaunantys kompensacijas už šildymą, už renovaciją nemoka nieko.

„Būsto energijos taupymo agentūros“ duomenimis, nuo 2013 m. daugiausiai daugiabučių, 63, renovuoti Ignalinoje. Šis Aukštaitijos miestas užima pirmąją vietą ir pagal savivaldybėje esančių modernizuotų daugiabučių procentinę dalį, kuri čia sudaro net 51 proc.

Komentarai: 18
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką