Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kada reikia statybą leidžiančių dokumentų, o kada ne?

Statybos
„Scanpix“ nuotr. / Statybos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ketinate dažyti namą, stiklinti balkoną ar kitaip renovuoti namo fasadą? Vienas pirmųjų žingsnių – ne pirkti priemones, o pasidomėti, ar suplanuotiems darbams nereikia leidimo? Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir procesų normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas teigė, kad net ir paprastajam remontui kartais reikia įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo. To nežinodami gyventojai neretai pažeidžia Statybos įstatymą, o už tai gali grėsti net bauda.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme numatyta, kad leidimai statybai gali būti trys – leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį ir leidimas atnaujinti pastatą. Jei gyventojas planuoja kitus darbus, pavyzdžiui, kapitalinį remontą, griovimą, pastato ar patalpos paskirties keitimą, būtina pasidomėti, ar nereikia kito statybą leidžiančio dokumento – valstybės tarnautojo pritarimo.

Tiesiog nepasidomi

D.Žukauskas teigė, kad žmonės, norėdami statyti naują pastatą ar pasiryžę rimtai senojo rekonstrukcijai, dažniausiai, supranta, kad reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tuo pasidomi. „Kitas reikalas, kai kalbame apie elementaresnę statybą – balkono stiklinimą ar panašius darbus, tada statytojai net nepagalvoja, kad tam galėtų reikėti leidimo“, – sakė D.Žukauskas.

Greičiausiai minėto pobūdžio darbų be reikiamo valstybės tarnautojo leidimo žmonės imasi, nes paprasčiausiai nesidomi, nežino, kad to reikia. „Aišku, tyčinio aspekto visiškai atmesti negalime, tačiau tie smulkesni pažeidimai dažniausiai padaromi dėl nežinojimo“, – tikino D.Žukauskas.

Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir procesų normavimo skyriaus vedėjas teigė, kad besidominčių minėtais klausimais gyventojų į ministeriją kreipiasi nemažai. „Mums atrodo, kad tokių nestinga, bet jei paskaičiuotume, kiek remontų yra vykdoma ir kiek iš vykdytojų pasidomėjo, ar reikia valstybės tarnautojo sutikimo, pastarieji turbūt sudarytų mažą dalį“, – kalbėjo D.Žukauskas.

Kapitalinis remontas

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Valstybės tarnautojų pritarimai pagal jį taip pat laikomi statybą leidžiančiais dokumentais.

Kitas reikalas, kai kalbame apie elementaresnę statybą – balkono stiklinimą ar panašius darbus, tada statytojai net nepagalvoja, kad tam galėtų reikėti leidimo.

Savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas visų pirma reikalingas kapitalinio kultūros paveldo objekto remonto projektui. Apsieiti be jo būtų galima išimtiniu atveju, kai yra iškilusi grėsmė ir statybos darbus būtina atlikti skubiai ar norima pašalinti stichinės nelaimės padarinius.

Rašytinio valstybės tarnautojo pritarimo reikia norint atlikti ir ypatingo ar neypatingo statinio – daugiabučio namo ar visuomenės paskirties pastato kapitalinį remontą mieste. Taip pat tokio leidimo reikėtų norint atlikti panašius darbus, kai keičiama pastato išvaizda, kultūros paveldo teritorijoje ar kompleksinėse saugomose teritorijose. Šiuo atveju raštiško sutikimo statytojas turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją ir Kultūros paveldo departamentą.

Kitais atvejais – kai neypatingas ar ypatingas statinys – daugiabutis ar visuomeninės paskirties objektas – yra kaimo vietovėje, gyventojams prašyti įgalioto valstybės tarnautojo raštiško sutikimo nereikia. Miestu statybos techniniame reglamente laikoma vietovė, kurioje gyvena daugiau kaip 3000 gyventojų.

Taip pat pabrėžtina, kad atliekant kapitalinio remonto darbus miesto daugiabučio ar visuomeninės paskirties objekto viduje, nekeičiant jo išvaizdos, turi būti parengtas projektas, tačiau rašytinio valstybės įgalioto asmens pritarimo nereikia.

Darbai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra konkrečiai numatyti STR. Jei gyventojas nusprendžia stiklinti balkoną, keisti fasado elementus ar įrengti naujų, įrengti stoglangius, užtaisyti esamas pastato fasado angas, keisti šlaitinio stogo dangą, dažyti, tvirtinti įvairią įrangą, inžinerines sistemas ar konstrukcijas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo ar kitaip keisti pastato išvaizdą mieste – turi pasirūpinti valstybės įgaliotojo tarnautojo rašytiniu leidimu.

Nesudėtingų statinių statymas ir rekonstrukcija

STR reglamentuoja ir nesudėtingų statinių statybą bei rekonstrukciją. Įgalioto valstybės tarnautojo leidimo statytoju prireiks tada, jei ketina statyti I ar II grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo teritorijoje, mieste ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje. Pritarimą, kaip ir pirmuoju atveju, turi išduoti savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas.

Įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas reikalingas ir norint rekonstruoti I ar II grupės neypatingus statinius anksčiau paminėtose vietovėse ir teritorijose. Atlikti darbus be minėtos pritarimo galima tik tokiu atveju, jei mieste esančio II grupės nesudėtingo statinio kapitalinis remontas būtinas atliktas skubiai, esant avariniams atvejams, stichinėms nelaimėms ar pan.

Paprastasis remontas

Planuodamas paprastąjį remontas retas gyventojas pagalvoja apie tai, kad esti atvejų, kai tam jis privalo gauti įgalioto valstybės tarnautojo sutikimą. Visų pirma, toks sutikimas reikalingas norint atlikti paprastąjį remontą statinio, kuris traktuojamas kaip kultūros paveldas, o remonto darbais ketinama pakeisti jo išvaizdą. Esant avarinei būklei ar prireikus atlikti skubius darbus, kad pastatas nekeltų grėsmės – galima juos atlikti be minėto pritarimo.

D.Žukauskas teigė, kad VTPSI išsiaiškinus, kad vieni ar kiti darbai buvo atlikti be valstybės tarnautojo pritarimo, statytojui už tai tenka atsakyti.

Jei paprastojo remonto metu ketinama keisti daugiabučio ar visuomeninės paskirties pastato, kuris yra kultūros paveldo teritorijoje, mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje teritorijoje, išvaizdą gauti valstybės įgalioto asmens pritarimą taip pat būtina. Jo reikia ir norint įrengti, pertvarkyti ar išmontuoti bendrąsias pastato inžinerines, šildymo ir elektros sistemas.

Įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimas privalomas ir visais kultūros paveldo objektų griovimo atvejais. Kitų ypatingų statinių griovimo darbams rašytinis pritarimas neprivalomas tik tuo atveju, kai nedaroma jokia fizinė įtaka kitiems savininkams priklausančio turto būklei. Pabrėžtina, kad pastato paskirties ar inžinerinio projekto keitimo atvejais valstybės tarnautojo pritarimas privalomas visais atvejais.

D.Žukauskas teigė, kad VTPSI išsiaiškinus, kad vieni ar kiti darbai buvo atlikti be valstybės tarnautojo pritarimo, statytojui už tai tenka atsakyti. Tokiais atvejais reikalaujama panaikinti savavališkos statybos padarinius bei skiriama piniginė nuobauda.

Aplinkos ministerija primena, kad visos statybos turi būti vykdomos pagal nustatytus reikalavimus ir suderintos su reikiamomis institucijomis. Netinkamai vykdydami statybos darbus gyventojai gali pakenkti tiek sau, tiek aplinkai. Ne pagal numatytus teisės aktus vykdomi statybos gali pakenkti žmonėms, aplinkinėms teritorijoms, kraštovaizdžiui, įvairiais būdas saugomoms teritorijoms ir kultūros paveldui.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką