Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laukiantiems pigesnių paskolų nieko gera nežadama

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prognozuojama, kad, toliau augant nekilnojamojo turto rinkai, augs ir bankų paskolų portfelis. Tačiau didėjanti konkurencija tarp bankų nieko gera nežada laukiantiems pigesnių paskolų. Mažinti maržos bankai esą nesiryš dar bent kelerius metus.

Būsto kaina, jo pasiūla ir ekonominiai lūkesčiai toliau augina paskolų rinką – vien pernai ši kilo kone trečdaliu. Ekonomistai ramina, kad iki nekilnojamojo turto burbulo dar toli – esą naujų būsto paskolų portfelis kol kas net 4 kartus mažesnis nei buvo iki krizės, ir pernai siekė mažiau nei 2 mlrd. litų.

„Maždaug 30-40 proc. yra banko pinigai, likusi dalis – nuosavas kapitalas. Tokia tendencija tęsiasi 2-3 metus. Matydami dvejų metų kilimo kreivę –  tiek banko paskolų, tiek nekilnojamojo turto sandorių – išvystume, jog  banko paskolų turėtų daugėti apie 20-25 proc. šiais metais“, – analizuoja „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Būstas lietuviams  visada buvo miela investicija, ir Lietuva iki šiol lyderiauja pagal gyventojų, turinčių nuosavą būstą, skaičių, – teigia ekonomistė Rūta Vainienė.

„Nemanau, Kad konkurencija dabar įgaus naują pagreitį ir artėja koks nors burbulas. Tačiau tiesa ta, kad su euro įvedimu žmonės stengiasi sudaiktinti pinigus, stengiasi paversti turtu, o būstas lietuviams  visada buvo miela investicija, ir Lietuva iki šiol lyderiauja pagal gyventojų, turinčių nuosavą būstą, skaičių“, – teigia ekonomistė Rūta Vainienė.

Pabrėžiama, kad augantis noras skolintis didina ir konkurenciją tarp bankų. Tačiau laukiantiems mažėjančios banko maržos, nuo kurios nemažai priklauso paskolos kaina, kol kas tikėtis neverta. Esą sugriežtintos skolinimosi sąlygos, ilgalaikio skolinimosi kaina ir išmoktos krizės pamokos bankus verčia taikyti gana aukštą maržą – per du procentus. Iki krizės ji nesiekė procento.

„Bankininkystės modeliai tokie, kad jie skaičiuoja bankroto tikimybę, ta tikimybė yra kliento nemokumo tikimybė. Modeliai įskaičiuoja krizės laikotarpio klientus, kurie turėjo tam tikrų mokumo problemų. Taip bus dar keletą metų į priekį, todėl maržų sumažėjimo galima tikėtis tik po kelerių metų“, – prognozuoja Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Kai kurie bankai pradeda taikyti naują palūkanų kainodarą.

„Nelygu, kada klientas ėmė paskolą, klientas moka skirtingą kainą ar maržą. Mes siūlome sprendimą, kuris klientui aiškiai parodo, kokią kainą jis moka už būsto paskolą, atsižvelgiant į jo kredito riziką ir į ilgalaikių pinigų finansavimo kaštus. Dabartinis modelis neparodo dviejų komponentų – jo rizikos ir finansų rinkos ilgalaikių pinigų kainos komponentų“, – dėsto  DNB valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.

Ekonomistai taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje būsto paskolų finansavimo sąlygos, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, yra palankiausios.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką