Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuo 2020-ųjų Lietuvoje dygs tik aktyvūs namai

Klaipėdos rajone, Leliuose, pastatytas pirmasis regione energijos beveik nenaudojantis namas.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Namas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nulinės energijos arba A++ klasės namai – tik tokie nuo 2020-ųjų metų bus statomi Lietuvoje. Ar lietuviai tam pasirengę? Anot Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vedėjo Dangyro Žukausko, tai – ne nusiteikimo ar pasirengimo, o įsipareigojimų klausimas. 2020-aisiais Lietuvoje kils tik aktyvūs – save ir kaimyną energija aprūpinantys – namai. D.Žukausko teigimu, to link judama jau dabar – laikui bėgant pastatams bus keliami vis aukštesni energetinio naudingumo reikalavimai.

Svarbiausia – šilumos suvartojimas

Pastatų energetinis naudingumas vertinamas pagal kelis kriterijus, tačiau pagrindiniai jų – šilumos energijos suvartojimas ir bendrosios energinės pastato sąnaudos bei sandarumas. Namai yra skirstomi į klases – nuo G iki A++. Pastarosios klasės būstai suvartoja mažiausiai energijos.

Anot Aplinkos ministerijos specialisto D.Žukausko, be jokios abejonės, svarbiausias kriterijus šilumos izoliacija: „Pastatų reikalavimai Lietuvoje turi atitikti europinius kriterijus, aišku, kiekviena šalis juos truputį pakoreguoja, atsižvelgdama į geografinius rodiklius.

Būstas vertinamas visų pirma pagal jo šilumos izoliaciją. Tai – vienas iš pagrindinių kriterijų. Kitas nemažiau svarbus – sandarumas. Prie namo energetinio efektyvumo didinimo prisideda ir įvairios inžinerinės sistemos, tokios kaip saulės baterijos, vėjo jėgainės ir kitos.

Energetiškai efektyvų pastatą galima pastatyti iš bet kokių medžiagų, bet didžiausią dėmesį reikėtų skirti projektavimo sprendimams, teigė A.Vaičiulis.

Sprendimų yra labai daug, pavyzdžiui, galima šildyti vandenį saulės šiluma. Svarbus netgi langų išdėstymas – siūlytina statyti taip, kad saulė šviestų į langus ir teiktų nemokamą šilumą. Variantų, kaip didinti būsto energetinį naudingumą, yra daug, ir architektai apie juos sužino.

Tai, kad namo energetiniam naudingumui bene didžiausią įtaką daro projektavimo sprendimai, teigė ir Nacionalinės pasyvaus būsto asociacijos atstovas Aidas Vaičiulis: „Svarbiausias pasyvaus būsto kriterijus – šilumos suvartojimas. Energetiškai efektyvų pastatą galima pastatyti iš bet kokių medžiagų, bet didžiausią dėmesį reikėtų skirti projektavimo sprendimams, jų visapusiškumui bei kokybės kontrolei iki pat pastato statybos pabaigos.“

2020-aisiais – tik aktyvūs ir nulinės energijos namai

D.Žukauskas pasyvius būstus Lietuvoje vadina ne siekiamybe, o jau ateitimi. Anot jo, statytojams jau dabar keliami reikalavimai. Nuo 2014 metų šalyje statomi būstai turi atitikti B, o nuo 2016-ųjų turės būti A klasės, ir taip, anot D.Žukausko, pasieksime aukščiausią energetinį naudingumą.

Ar lietuviai pribrendę pasyviems būstams? Ar jie galvoja apie aplinkosaugą? D.Žukauskas teigė, kad dabar kalbame jau ne apie pribrendimo, o apie būtinybės reikalą: „Mes esame perėmę europinę direktyvą, yra parengti reikiami dokumentai ir būsto vertinimo kriterijai, galima sakyti, visoms šalims yra vienodi. Tiesiog kiekviena valstybė pagal klimato zoną pasiskaičiuoja, kas yra energetiškai ir ekonomiškai efektyvu bei naudinga.

Skaičiavimo metodai taip pat yra numatyti direktyvoje, taigi mes įvertiname tik tai, kokia vyrauja temperatūra mūsų šalyje ir panašius dalykus.“

„Nuo 2020 metų Lietuvoje turėtų būti statomi tik A++ klasės namai“, – teigė D.Žukauskas. Anot jo, skirtumas tarp pasyvaus ir energetiškai neefektyvaus namo – didžiulis. Visų pirma, reikėtų pagalvoti apie savo kišenę, gyvenant pasyviame name nebus tokių didelių išlaidų šildymui. Papildomas pinigas gyventojo kišenėje reiškia ir didesnį dėmesį aplinkosaugai, vadinasi, sunaudojate mažiau žaliavų, iškertate mažiau medžių ir pan.

Nuo 2020 metų Lietuvoje turėtų būti statomi tik A++ klasės namai, tikino D.Žukauskas

Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė išskyrė tris svarbiausias namų energetinio efektyvinimo priežastis. Be mažesnių išlaidų šildymui, ji atkreipė dėmesį į aplinkosaugą ir gyventojų komfortą: „Energetinio efektyvumo svarba, galima sakyti, yra globali, į ją galima pažvelgti iš visų pusių. Tačiau svarbiausia, aš manau, tai, kad energetiškai efektyvus namas taupo ne tik gyventojų pinigus už šildymą, bet ir už priežiūrą.

Ne ką mažiau svarbus ir aplinkosaugos aspektas. Pasiekę aukštą energetinį efektyvumą, mes mažiau teršiame aplinką. O tai svarbu, nes, kaip matome, dabar didžiųjų miestų oro užterštumas yra labai didelis. Pridurčiau ir socialinį aspektą: energetiškai efektyviame, sutvarkytame būste – visai kita gyvenimo kokybė.“

Tam, kad energetiškai efektyvus būstas reiškia ir geresnę gyvenimo kokybę, pritarė ir A.Vaičiulis: „Jei mes taupome savo būstuose energiją, gyvenimo kokybę (gerą mikroklimatą ir gyvenimo patogumą) gauname kaip premiją.“

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
 
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką