Kas dešimtas pažeidimas
Tverdami nuosavybės teise valdomus žemės sklypus statytojai privalo laikytis tam tikrų reikalavimų ir nepažeisti šalia gyvenančių žmonių interesų. Vieni ar kiti reikalavimai yra taikomi ne tik tvoroms, bet ir kitokio pobūdžio užtvaroms – aptvarams, diendaržiams, voljerams, kai jie atitinka statinio požymius.
Neteisėtai pastatyta tvora nėra dažniausiai VTPSI pareigūnų užfiksuojamas ne pagal reikalavimus pastatytas statinys, tačiau praėjusiais metais kas dešimtas surašytas savavališkos statybos aktas – dėl įvairių užtvarų. Tarp dažniausių nusižengimų – tvora pastatyta valstybinėje žemėje arba aptvaras, tvora, užtvara, voljeras ar panašus inžinerinis statinys išdygęs ant sklypo ribos be kaimyno sutikimo.
Tarp dažniausių nusižengimų – tvora pastatyta valstybinėje žemėje arba aptvaras, tvora, užtvara, voljeras ar panašus inžinerinis statinys išdygęs ant sklypo ribos be kaimyno sutikimo.
Praėjusiais metai VTPSI inspektoriai išaiškino 493 savavališkai pastatytus statinius, kuriems statyti reikėjo tam tikrų dokumentų ar bent kaimynų sutikimo, iš jų 51 – neteisėtai pastatyta tvora. Dažniausiai kaimynų nepasitenkinimas kyla dėl tokių tvorų, dėl kurių padėties sklypo ribos atžvilgiu, aukščio ir konstrukcijos metamas šešėlis į jų sklypus.
Reikalavimai tvoros statybai
Reikalavimai, kurių privalo laikytis statytojas, nėra vienodi visoms tvoroms. Pastarieji priklauso visų pirma nuo tvoros aukščio – pagal tai nustatoma, kokiai statinių kategorijai ir grupei priskirtina tvora. Ketinant statyti tvorą privalu atkreipti dėmesį ir į tveriamo sklypo buvimo vietą – kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje jis yra.
Ne ką mažiau svarbi ir tvoros vieta sklypo ribų atžvilgiu (ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu – kokia kryptimi metamas tvoros šešėlis). Galiausiai reikalavimai priklauso ir nuo pačios tvoros konstrukcijos – su pamatu (cokoliu) ji ar ne, ant atraminės sienutės ar be jos, nuo kiaurymių sudaromo ploto.
Kada reikia SLD?
Žemės sklypą ar jo dalį atitverianti tvora gali būti statoma iš įvairių medžiagų, įvairios konstrukcijos bei parametrų, statytojui tik būtina išsiaiškinti, kuriais atvejais tam reikia statybą leidžiančio dokumento (SLD), o kuriais – ne.
Statant 1–2 metrų aukščio tvorą SLD nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei atitinka toliau paminėtus reikalavimus. Jei statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi, kiaurymių plotas turi būti ne mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto. Tokiu atveju, jei statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis, jos kiaurymių plotas turi būti ne mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą). Paminėti reikalavimai taikomi, jei tvora tveriama arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos.
Jei tvora statoma ant sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą) ar neišlaikant minimalaus kiaurymių ploto, privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai. O statytojui ketinančiam tverti 2–5 metrų aukščio tvorą mieste, apsaugos reglamentų saugomoje teritorijoje ar valstybinėje žemėje jau privaloma gauti SLD – rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui.
Pabrėžtina, kad visais atvejais tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, reikia tartis su gretimo žemės sklypo savininku ir, gavus jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
