Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Verslininkai: renovacija be inovacijų – betikslė

Renovuojamas S.Stanevičiaus g. 22 namas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Renovuojamas S.Stanevičiaus g. 22 namas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vykdoma daugiabučių namų renovacija nebus efektyvi, jeigu kartu su atliekamais darbais nėra diegiamos ir inovatyvios namų valdymo sistemos – tokią poziciją išsakė verslininkai, susitikę su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku bei ministerijos atstovais.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, renovacijos procesas yra svarbus, tačiau būtina galvoti ne tik apie fizinį namų atnaujinimą, bet ir pritaikyti jau esančius inovatyvius sprendimus.

„Lietuva renovacijai skiria šimtus milijonų litų, todėl manome, kad šias lėšas galima panaudoti efektyviau, jeigu kartu su dabar vykstančiais darbais būtų diegiamos ir „Išmanaus miesto“ technologijos, kurios leistų dar efektyviau taupyti energiją“, – kalbėjo LVK prezidentas.

Inovatyvių technologijų sprendimai atsiperka

Lietuva renovacijai skiria šimtus milijonų litų, todėl manome, kad šias lėšas galima panaudoti efektyviau, jeigu kartu su dabar vykstančiais darbais būtų diegiamos ir „Išmanaus miesto“ technologijos, kurios leistų dar efektyviau taupyti energiją.

Asociacijos INFOBALT vykdantysis direktorius Edmundas Žvirblis susitikime priminė, kad dar metų pradžioje INFOBALT kartu su LVK kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl inovatyvių miesto valdymo sistemų diegimo.

„Lietuva turi visas galimybes plėtoti inovatyvių miestų valdymo sistemas. Turime pradėti nuo kelių mažesnių miestelių, išbandyti veikiančias sistemas ir jas pritaikyti didžiuosiuose miestuose. Šiuo metu mums trūksta sisteminio požiūrio šio tikslo įgyvendinimui. Yra numatytas finansavimas panašių sistemų diegimui, tačiau tai nėra daroma vieningai“, –  žurnalistams sakė E. Žvirblis.

Ekspertų teigimu, sumanaus miesto samprata apima daug sričių, pradedant komunikacijų tinklo plėtojimu ir baigiant technologijų diegimu, kurios padeda taupyti energiją. INFOBALT atstovai pastebi, kad dabar siūlomi SMART miesto sprendimai atsiperka vos per kelis mėnesius.

Aplinkos ministerijos atstovai sutinka, kad renovacijos procesas turi žengti koja kojon su technologijomis bei žadėjo ateityje atkreipti dėmesį į inovacijų diegimą.

„European smart cities“ reitinge aukščiausią vietą iš lietuviškų miestų užima Kaunas, kuris yra 67 – oje vietoje (Latvijos miestas Liepoja – 58, Estijos miestas Tartu – 41). Reitinge pirmauja Liuksemburgas, antroje vietoje Danijos miestas Aarhusas.

Renovacijai skirs milijardą

„European smart cities“ reitinge aukščiausią vietą iš lietuviškų miestų užima Kaunas, kuris yra 67 – oje vietoje.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Elvyros Radavičienės teigimu, per ateinančius šešerius metus daugiabučių renovacijai bus skirta daugiau kaip milijardas litų.

„2007 – 2013 metų ES finansiniu laikotarpiu renovacijai buvo skirta pusė milijardo litų, tuo tarpu 2014 – 2020 metais – milijardas litų daugiabučių renovacijai ir dar pusė milijardo – viešųjų pastatų renovacijos darbams“, –  kalbėjo ministerijos atstovė.

E. Radavičienė sakė, kad iki 2020 metų kiekvienais metais planuojama renovuoti po 500 daugiabučių, tai yra apie 3000 pastatų iki 2020-ųjų. Šiuo metu įgyvendinama per 800 renovacijos projektų.

Darbo jėgos trūkumas

Aplinkos ministerijos atstovai susitikime sakė, kad vis aktyviau vykdant renovaciją pradeda trūkti darbuotojų bei įmonių, kurios galėtų įgyvendinti projektus.

Iki 2020 metų kiekvienais metais planuojama renovuoti po 500 daugiabučių, tai yra apie 3000 pastatų iki 2020-ųjų.

Aplinkos viceministro Algirdo Genevičiaus teigimu, vienu metu renovacijos darbai atliekami 500 – 700 pastatų, o vien 2014 šis darbų skaičius sudarė apie 10 proc. viso statybų sektoriaus. Viceministras įsitikinęs, kad jeigu renovacijos tempai nemažės, jos nauda gali kompensuoti dėl Rusijos įvesto embargo atsirandančius nuostolius.

A. Genevičius sako, kad dabar didelį dėmesį reikia skirti darbuotojų perkvalifikavimui, kad jie turėtų galimybę laisvai įsilieti į darbo rinką: „Vienam renovacijos objektui skelbiame po penkis ar šešis konkursus, nes trūksta rangovų. Darbo biržos turi aktyviau dirbti perkvalifikuojant bedarbius žmones“.

Verslininkai prašo leisti laisvai eksportuoti pakuotes

Verslininkų teigimu, dabar galiojantys teisės aktai draudžia įmonėms eksportuoti panaudotas pakuotes į ne ES šalis, nors eksportuojant į tokias šalis kaip Kinija, pelnas būtų daug didesnis.

Aplinkos viceministras A. Genevičius žadėjo peržiūrėti dabar galiojančius teisės aktus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką