Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniuje butai dygsta kaip grybai po lietaus, daugėja ir pirkėjų

Vilniuje graibstomi butai.
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Vilniuje graibstomi butai.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Artimiausiais metais vien Vilniuje bus įrengta 2,5 tūkst. naujų butų. Kas juos pirks? Rinkos analitikai aiškina, kad būsto poreikis išaugo dėl vilties, kad nekilnojamojo turto kainos kils, sveikstančios Lietuvos ekonomikos ir artėjančio euro įvedimo.

Pernai nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje parduota už 3,3 mlrd. Lt – penktadaliu daugiau nei 2012 metais.  Rinkos analitikai aiškina, kad gyventojus būstą skatina pirkti tikėjimas, jog būstų kainos kils. Įtakos turi ir artėjantis euro įvedimas. 

Naujų projektų bumas

Nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“ šiuo metu plėtoja du projektus – Pilaitėje ir Santariškėse.

Tas rinkos aktyvumas iš dalies susijęs ir su tuo, kad kažkam norisi įsigyti turto iki euro įvedimo, – sakė NT rinkos analitikas S.Vagonis.

„Pilaitėje per metus maždaug pastatome apie 120 butų, o Santariškėse  apie 50–70. Šiemet planuojame Pilaitėje pastatyti per 100 butų, Santariškėse – apie 50“, – sakė „Eikos“ plėtros vadovas Domas Dargis.

Metų pabaigoje „Eika“ pradės du naujus projektus Bajoruose ir Jeruzalėje: „Bajoruose projektuojama apie 150 butų, Jeruzalėje – taip pat apie 150 butų“.

D.Dargis neabejoja, kad pirkėjų atsiras: „Keičiasi patys Vilniaus gyventojai. Mieste apsistoja ir karjerą pradeda nemažai jaunų žmonių. Jie dažniausiai gauna geras pajamas ir renkasi naują, kokybišką būstą. Jie ir yra mūsų pagrindiniai pirkėjai. Žinome, kad Vilniaus būsto fondas sparčiai sensta ir nerenovuoti namai nesuteikia komforto, brangsta jų išlaikymas.“

Pernai „Eika“ pardavė 166 naujos statybos butus Vilniuje ir pasirašė 62 preliminarias būsto pardavimo sutartis. Palyginti su 2012 metais, įmonės naujų butų pardavimai išaugo 60 proc.

Žinome, kad Vilniaus būsto fondas sparčiai sensta ir nerenovuoti namai nesuteikia komforto, brangsta jų išlaikymas, – sakė D.Dargis.

Apie 70 proc. „Eikos“ butų žmonės perka už paskolas. Taip pat gyventojai nekilnojamąjį turtą perka už santaupas, kurių nedrįso leisti krizės metu.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje 31 proc. fizinių asmenų sudarytų butų pirkimo sandorių pernai buvo finansuojama kredito įstaigų.

„Danske bankas“ trečiadienį pranešė, kad pernai išdavė dvigubai daugiau būsto paskolų. Naujų pasirašytų būsto paskolų sutarčių suma pernai sudarė 140,3 mln. litų, 2012 metais ji siekė 69,2 mln. litų.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje plėtojami 28 skirtingi projektai, kuriuose 2014-2015 metais bus įrengta beveik 2 500 butų.

Skuba pirkti ir dėl euro įvedimo

„Ober-haus“  Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigia, kad žmonės nekilnojamąjį turtą skuba pirkti ir dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 metais.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis

„Tie, kurie turi lūkesčių dėl euro, jau dabar veikia. Nemanau, kad žmonės lauks paskutinės minutės. Sakyčiau, kad tokie žmonės, kurie bijo euro, sprendimus priiminėjo jau praėjusiais metais. Tas rinkos aktyvumas iš dalies susijęs ir su tuo, kad kažkam norisi įsigyti turto iki euro įvedimo“, – 15min.lt sakė nekilnojamojo turto rinkos analitikas.

Be to, būsto kainos jau stabilizavosi: „Rinka apsiprato, kad kainos yra stabilios, pasiekusios dugną, kad jos nemažės.“

Tie, kurie turi lūkesčių dėl euro, jau dabar veikia, – sakė S.Vagonis.

Rinkos aktyvumą taip pat lemia gyventojų pajamų augimas ir mažos būsto paskolų palūkanos.

„Tam tikrų profesijų ir rinkos segmentų žmonės gali iš tikrųjų džiaugtis didesniais atlyginimais negu anksčiau, būti ramesni dėl savo darbo vietos, savo algos ir svarbus dalykas yra palūkanos. Kada galima pasiskolinti už beveik du procentus, žmonės nepraleidžia progos skolintis, dėl to auga ne tik būsto, bet ir paskolų paklausa“, – sakė S.Vagonis.

D.Dargis išaugusią būsto paklausą sieja ne su euro įvedimu, bet atsigaunančia šalies ekonomika.

„Tiesiogiai su euru nesiečiau, bent jau kol kas. Rinkos atsigavimas prasidėjo praėjusių metų viduryje, kai dar mažai spaudoje buvo informacijos apie eurą. Daugiau buvo informacijos apie ekonomikos situaciją, bendros tendencijos buvo pakankamai teigiamos, simbolizavo stabilumą. Žmonės jautė, kad stabilizavosi jų pajamos, o atlyginimai, ypač Vilniuje, didėjo. Būsto įperkamumas didėjo, nes pajamos augo sparčiau nei kainos. Tuo tarpu apie eurą pradėjome kalbėti dabar“, – sakė D.Dargis.

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką