-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

A.Butkevičius: dėl „Gazprom“ į arbitražą turėjo kreiptis „Lietuvos dujos“, o ne valstybė

Stokholmo arbitražo sprendimas, pagal kurį Lietuva neatgaus 1,4 mlrd. eurų permokos už brangiau pirktas „Gazprom“ dujas, rodo, kad buvusi valdžia padarė klaidą, nes į arbitražą kreipėsi pati valstybė, sako premjeras.
Algirdas Sysas ir Algirdas Butkevičius
Algirdas Sysas ir Algirdas Butkevičius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Jūs padarėte didelę klaidą, kad kreipėtės į Stokholmo arbitražą kaip valstybė. Į Stokholmo arbitražą turėjo kreiptis „Lietuvos dujos“ (dabar – ESO), nes tokia praktika taikoma Europoje. Kitose valstybėse, galiu paminėti Italijos kai kurias kompanijas, kurios kreipėsi į arbitražus, tas bylas jos laimėjo, Lietuva kažkodėl kreipėsi išskirtinai kaip valstybė“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime pareiškė Algirdas Butkevičius, atsakydamas buvusios Vyriausybės premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui, kuris 2012 metais pateikė ieškinį Stokholmo arbitražui.

A.Kubilius tikino, kad 2012 metais „Gazprom“ valdė didelį – apie 37 proc. – „Lietuvos dujų“ akcijų paketą.

„Norite pasakyti, kad „Gazprom“ turėjo į Stokholmo arbitražą kreiptis dėl „Gazprom“ veiksmų?“ – atšovė A.Kubilius.

Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas dujas nagrinėjęs Stokholmo arbitražas neįžvelgė Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą. Jo sprendimu Lietuva neatgaus prašytos 1,4 mlrd. eurų permokos, kuri susidarė už 2004–2012 metais „Gazprom“ Lietuvai tiektas dujas.

2014 metais, „Lietuvos dujoms“ pagrasinus nauju arbitražu, „Gazprom“ maždaug 20 proc. sumažino kainą už dujas, įmonei tiektas bei tiekiamas 2013–2015 metais. 2014-ųjų sausį „Gazprom“ dar buvo „Lietuvos dujų“ akcininkas, tačiau sprendimas dėl kreipimosi į arbitražą buvo priimtas, Energetikos ministeriją (17,7 proc. akcijų) šiuo klausimu palaikius didžiausiam įmonės akcininkui (38,9 proc.) – Vokietijos koncernui „E.ON“, kuris netrukus pardavė savo akcijas valstybei, o juo pasekė ir „Gazprom“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dujų vamzdžiai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dujų vamzdžiai

„Lietuvos dujos“ ketino inicijuoti naują arbitražo procesą, siekiant sumažinti dujų kainas pagal 1999 metų gruodžio 16 dienos dujų tiekimo sutartį su „Gazprom“, kuri vėliau buvo ne kartą keičiama.

Vykdydamas Paryžiaus tarptautinio arbitražo nutartį, „Gazprom“ 2013 metais grąžino Vokietijos energetikos bendrovei RWE avansu sumokėtus 1,5 mlrd. JAV dolerių, o dujų kaina buvo sumažinta atgaline data – nuo 2010 metų gegužės.

Be to, Prancūzijos energetikos įmonės „Electricite de France“ (EDF) Italijos padalinys „Edison“ 2013 metais pradėjo arbitražo procesą prieš „Gazprom“, reikalaudamas rinkos kainos.

2011 metais „Gazprom“ peržiūrėjo ilgalaikių sutarčių kainas bendrovėms „Premium Gas“, „Edisson“, „Sinergie Italiane“, „GDF Suez“, „Wieh“, „Wingas“, SPP, o 2012 metais kainas pakeitė Vokietijos „E.ON Ruhrgas“, Austrijos „Econgas“ ir „GWh Gashandel“ bei Italijos ENI. Be to, dėl nuolaidos ir kainos formulės pakeitimo koncernas susitarė ir Lenkijos dujų bendrovė „PGNiG“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius