Būtina plėsti Klaipėdos uosto ribas
Tokius optimistinius planus išdėstė pajūryje strateginius objektus apžiūrėjęs premjeras Algirdas Butkevičius. Ministrą pirmininką uostininkai įtikino, kad dėl šalies energetinę nepriklausomybę garantuojančių objektų būtina plėsti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ribas ir krovai atriekti dar bent 32,6 ha.
Uostininkai įtikino premjerą, kad krovai būtina atriekti dar bent 32,6 ha.
„Ir „Litgas“ , ir „Klaipėdos nafta“ yra paruošusios labai ambicingą planą, kaip vykdys plėtrą. Planuojama įsigyti 5 tūkst. kubų talpą, iš kurios būtų galima dujas išsivežti automobiliais. Aišku, kalbama ir apie bunkeravimo laivą, kuriuo būtų galima aprūpinti dujomis visą Baltijos regioną. Terminalų statyba yra numatyta ir Suomijoje, ir Švedijoje, ir Estijoje. Kaip matote, terminalas turi tarnauti ne tik vidaus poreikiams“, – apie SGD terminalo veiklos plėtrą pasakojo premjeras.
Netrukus SGD terminalas dirbs visu pajėgumu
Vos pastačius terminalą prognozuota, kad pirmaisiais metais jo pajėgumas sieks iki 1 mlrd. kubų, vėliau – apie 4 mlrd. kubų per metus. Kad šios ambicijos realios, liudija į pabaigą einantys magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai tiesimo darbai. Juos užbaigus SGD terminalas jau galės dirbti visu pajėgumu.
„Tai suteiks galimybę visiškai išnaudoti terminalo pajėgumus, kai to reikės. Iki šiol dujotiekio pralaidumas buvo apie 2 mlrd. kubų dujų, o dabar pralaidumas bus 4 mlrd. Jeigu toks poreikis bus, visą terminalo pajėgumą bus galima nukreipti šiaurine kryptimi Latvijos link, toliau į Estiją, o kai estai susijungs su Suomija, – ir ten“, – prognozavo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Ministro apskaičiavimu, nepaisant žymiai sumažėjusio dujų suvartojimo, dėl SGD veiklos dujos Lietuvai kainuoja bent 20 proc. pigiau. Pramonininkams jos dar pigesnės.
„Dujų kaina pasistačius terminalą sumažėjo 20 proc. Pramoniniams vartotojams, dar pritaikius ir „Gazprom“ nuolaidą, – apie 40 proc. Tad Lietuvoje pirmą kartą per nepriklausomybės istoriją dujos yra pigesnės, nei Latvijoje. Nors latviai turi saugyklą, kurioje „Gazprom“ laiko dujas“, – tikino R.Masiulis.
Elektros kainos – beveik kaip Švedijoje
Kitas strateginis objektas – „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija – paskutinis Lietuvos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo projektas. Šiuo metu Lietuva trečdalį elektros energijos perka iš Rusijos. Gruodį pabaigus jungties po jūra tiesimo darbus Lietuva jau galės visiškai atsisakyti rusiškos elektros.
Naująja jungtimi Švedija Lietuvai vasarą galės tiekti visą reikiamą elektros energijos kiekį, žiemą – maždaug trečdalį.
„Kabelį tiesiantis laivas artėja prie Švedijos krantų. Liko po jūra nutiesti daugiau nei 50 km kabelio, pabaigti montuoti įrangą „NordBalt“ statybvietėje Klaipėdos rajone. Šitą įrangą dar reikės ištestuoti, o ištestavus viską sutvarkyti taip, kad rinkoje būtų galima pradėti prekiauti elektra. Na, o po Naujųjų pradėsime naudotis elektra iš Švedijos“, – pasakojo „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Kiek tiksliai nutiesus jungtį Lietuvai atpigs elektra, dar sunku nuspėti. Energetikų vertinimu, elektros energijai prognozuojamas 10 proc. pigimas.
