Palyginamosios Jungtinės Karalystės kainos turės išaugti 124 proc., kad pritrauktų suskystintų gamtinių dujų (SGD), jei Europa dviem vasaros mėnesiams turėtų pakeisti visas iš Rusijos gaunamas dujas, teigia Londono energetikos žaliavų rinkos tyrimų bendrovė „Energy Aspects“.
Pagrindinė alternatyva rusiškoms dujos būtų tanklaiviais gabenamos suskystintos gamtinės dujos.
Norėdama pakeisti rusiškas dujas SGD, norvegiškomis dujomis ir anglimi, ES turėtų mokėti 50 proc. daugiau
Briuselyje įsikūrusios tyrimų grupės „Bruegel“ skaičiavimu, norėdama pakeisti rusiškas dujas SGD, norvegiškomis dujomis ir anglimi, ES turėtų mokėti 50 proc. daugiau.
„Visiško perėjimo kaina bus didelė. Rusija išliks svarbiu tiekėju Europa, bet aš manau, kad pagrindinis akcentas bus pajėgumų diversifikavimas taip, kad esant poreikiui būtų galima importuoti iš kitų šaltinių“, – sako Londono rizikos tyrimų ir konsultacijų įmonės „Eurasia Group“ pasaulinių energijos ir gamtinių išteklių skyriaus direktorius Willas Pearsonas.
Didžiosios Britanijos naftos ir dujų bendrovės „BG Group“ duomenimis, praėjusiais metais sumažėjus paklausai, Europa importavo mažiausiai suskystintų gamtinių dujų per pastaruosius devynerius metus.
Briuselio lobistų grupė „Gas Infrastructure Europe“ skaičiuoja, kad Europoje esantys terminalai per metus gali importuoti iki 199 mlrd. kubinių metrų dujų. „Gazprom“ duomenimis, Rusija į ES pernai eksportavo 138 mlrd. kubų dujų už vidutinę 387 JAV dolerių (970,17 lito) kainą.
„Greičiausiai nėra neįmanoma panaikinti Europos priklausomybės nuo Rusijos dujų, bet tai nebus pigus ar lengvas projektas. Tai pareikalaus labai sudėtingų ir brangių politinių sprendimų“, – sako Tarptautinės energetikos agentūros naftos, anglies ir energijos rinkų skyriaus vadovas Laszlo Varro.
Priklausomybė nuo rusiškų dujų svyruoja nuo 100 proc. Suomijoje iki 37 proc. Vokietijoje ir 16 proc. Prancūzijoje. Belgija ir Ispanija yra tarp tų šalių, kurios neimportuoja dujų iš Rusijos
Priklausomybė nuo rusiškų dujų svyruoja nuo 100 proc. Suomijoje iki 37 proc. Vokietijoje ir 16 proc. Prancūzijoje. Belgija ir Ispanija yra tarp tų šalių, kurios neimportuoja dujų iš Rusijos.
59 proc. suvartojamų dujų iš Rusijos importuojanti Lenkija tvirtina, kad iki 2015 metų gegužės turės SGD terminalą. Tuo tarpu iš Rusijos visas dujas importuojanti Lietuva plaukiojantį SGD laivą-saugyklą turėtų gauti iki šių metų pabaigos. Prancūzija pradės terminalo projektą šiais metais, o Vokietijoje nutrauktas projektas greičiausiai sulauks naujų investuotojų. Savo projektus taip pat peržiūri Kroatija bei Ukraina.
Europos Sąjunga iki birželio turėtų paskelbti strategiją, kaip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, kuri aneksavusi Krymą sukėlė didžiausią regiono krizę nuo Šaltojo karo laikų.
28-ių valstybių blokas trečdalį suvartojamų dujų gauna iš Rusijos ir už jas per metus sumoka apie 53 mlrd. JAV dolerių (132,9 mlrd. litų).
Be suskystintų gamtinių dujų, Europos valstybės galėtų importuoti daugiau dujų iš Norvegijos bei Nyderlandų. „Bruegel“ skaičiuoja, kad kiekviena jų galėtų padidinti dujų eksportą mažiausiais 20 kubinių metrų, to pakaktų patenkinti metinį Prancūzijos dujų poreikį.
