-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Apie SGD terminalą – suprantama kalba

Šių metų gruodį pradėsiantis veikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas – saugykla, kuriam metų pradžioje iškilmingai suteiktas „The Independence“ vardas, stovės prisišvartavęs prie krantinės, esančios Kiaulės Nugaros saloje. Tačiau, jei tik to reikės, galės pats išplaukti ir pargabenti dujas mums būtinomis sąlygomis, pasakoja „Klaipėdos nafta“ komunikacijos vadovė Indrė Milinienė.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos
Suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos / BFL/Ingos Juodytės nuotr.

Pastaruoju metu žiniose itin dažnai kalbama apie vieną iš svarbiausių Lietuvos strateginių projektų – SGD terminalą. Projektas įvardijamas kaip labai svarbus Lietuvai. Šiuo metu į šalį kaip tik plaukia laivas „The Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“), kuris buvo statomas Pietų Korėjoje. Dėl to, ar projektas yra reikalingas, daug diskutuoja politinės partijos, tačiau jau kitais metais jis turėtų pradėti veikti.

Apie SGD terminalą daug pasakoja įvairūs specialistai. Bet ar žinote, koks tas terminalas bus? Kaip jis veiks? Kokiu būdu dujos keliaus nuo tiekėjo Norvegijoje iki Lietuvos vartotojų? Atsakymų į šiuos klausimus – daug, bet jie labai sudėtingi. Taigi apie SGD terminalą – paprastai.

Dėl to, ar projektas yra reikalingas, daug diskutuoja politinės partijos, tačiau jau kitais metais jis turėtų pradėti veikti.

Planuojama, kad SGD terminalas pradės veiklą 2014 m. pabaigoje. Pirmaisiais jo veiklos metais planuojama išdujinti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų, o jo pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Maždaug tiek dujų per 2012 m. suvartojo Lietuva. Taigi šis terminalas turėtų patenkinti metinį šalies dujų poreikį. Bet kaip atrodys šis terminalas?

„Klaipėdos nafta“ komunikacijos vadovė Indrė Milinienė pasakoja, kad terminalas sudarytas iš trijų infrastruktūros dalių. Pirmoji – plaukiojanti dalis su dujinimo įranga, kitaip tariant, laivas, kuris šiuo metu kaip tik plaukia į Lietuvą. Antroji dalis – krantinė, trečioji – dujotiekis.

„Pasirinkta SGD laivo saugyklos technologija yra 170 tūkst. kubinių metrų talpos laivas, kuriame, kaip jau ir minėjome, bus laikomos SGD. SGD temperatūra šiose talpyklose laive bus atšaldoma iki 161 laipsnio šalčio temperatūros. Tačiau, prieš patekdamos į dujotiekio sistemą, šios SGD bus atšildomos, t. y. vėl įgaus dujinį pavidalą“, – pasakoja I. Milinienė.

Kai laivas pagaliau pasieks Lietuvą, jis prisišvartuos prie 450 m ilgio krantinės, kuri yra Kiaulės Nugaros saloje. Planuojama, kad jis čia nuolat ir stovės prisišvartavęs. „Tačiau turėčiau atkreipti dėmesį, kad, esant poreikiui, laivas turės galimybę ir opciją pats išplaukti ir pargabenti dujas mums būtinomis sąlygomis“, – pažymi I. Milinienė.

Krantinė yra sujungta su 20 km ilgio dujotiekiu, kurio dalis patiesta po Kuršių mariomis. Per šį dujotiekį gamtinės dujos pasieks šilumą gaminančias įmones, o tada – vartotojus.

Bet kaip dujos pateks į SGD terminalą? Specialus dujovežis atplukdys dujas prie mūsų laivo ir specialiomis žarnomis perpumpuos jas į SGD terminalą, kur jos bus saugomos ir pateks į dujotiekį, kai reikės. O kol nereiks – dujos bus laikomos 161 laipsnio šalčio temperatūroje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius