Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bendrovės „Orlen Lietuva“ mirtį Lietuva išgyventų, bet Mažeikius ištiktų koma

„Orlen“ įmonių grupė
„Orlen“ nuotr. / „Orlen“ įmonių grupė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nėra Lietuvoje tokios įmonės, kurios bankrotas sužlugdytų valstybę. Tačiau „Orlen Lietuvos“ uždarymas suduotų skaudų smūgį Mažeikiams, pakenktų Lietuvos BVP, užsienio prekybos balansui, mokesčių surinkimui. Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos sustabdymo scenarijus Varšuvoje yra svarstomas kaip vienas realiausių krizės sprendimo būdų. Tačiau Mažeikių rajono meras Antanas Tenys nusiteikęs optimistiškai – sako, kad viskas bus gerai, ir tiek.

„Orlen Lietuva” dirba 1 411 žmonių. Gamykla yra didžiausia Lietuvos mokesčių mokėtoja – pernai sumokėjo 1,4 mlrd. Lt. Darbo ji duoda ir visam Mažeikių rajonui – kavinėms, kirpykloms, viešbučiams, statybos įmonėms. Svarbi savo užsakymais „Orlen Lietuva“ yra ir tokioms strategiškai svarbioms Lietuvos valstybės įmonėms kaip „Klaipėdos nafta“ ar „Lietuvos geležinkeliai“.

Tačiau gali būti, kad kitąmet ši įmonė sustos. Lenkijos spauda Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą vadina „PKN Orlen“ pinigų naikintoju, o savininkai pareiškė, kad gamyklą bus siekiama išsaugoti, tačiau, jeigu naftos perdirbimo maržos kris, ji gali būti bent jau laikinai sustabdyta, o gal net perkelta, pavyzdžiui, į Lenkiją.

Mažeikiai apie uždarymą nė negalvoja

„Turime tokie būti“, – į 15min.lt klausimą, ar mažeikiškiai nusiteikę optimistiškai, atsakė rajono meras Antanas Tenys. Pokalbio metu jis vis kartojo žodį „tikiu" – A.Tenys net neįsivaizduoja, kad „Orlen Lietuva“ gali būti uždaryta.

Pasak jo, reikia nuolat kartoti, kad viskas bus gerai, nes žmonės išgyvena, savęs klausdami, ar rytoj turės darbą.

„15 minučių“/Egidijaus Jankausko nuotr./Gamyklai gresia išnykimas
„15 minučių“/Egidijaus Jankausko nuotr./Gamyklai gresia išnykimas

„Ir sveikatai kenkia, tai mes turime sakyti, kad viskas gerai“, – sakė A.Tenys. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad „Orlen Lietuva“ veiks ir toliau.

 Aš visiems sakau, kad tikrai nebus taip, kad sustos, nes stabdymas irgi kainuoja, be to, yra ir kitų variantų – ir akcijų pardavimo, ir kitokių. Esu įsitikinęs, kad ta gamykla dar ilgai ilgai dirbs, – sakė A.Tenys.

„Žinoma, jeigu stabdytų, tai būtų labai situacija bloga, vis dėlto apie pusantro tūkstančio darbuotojų dirba, būtų didelis smūgis, bet mes tuo nenorime tikėti. Norisi tikėti, kad viskas bus gerai. Aišku, tas sunkmetis yra“, – sakė A.Tenys.

Meras pripažino, kad nukentėtų daug daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių, dirbančių „Orlen Lietuvoje“. Nukentėtų ir įmonės, teikiančios paslaugas Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai bei jos darbuotojams.

„Dar dirba aplinkui daug žmonių. Tai būtų ne pusantro tūkstančio – galbūt padvigubėtų ar net patrigubėtų tų žmonių, jeigu taip įvyktų, bet mes tikimės, kad to tikrai nebus. Aš visiems sakau, kad tikrai nebus taip, kad sustos, nes stabdymas irgi kainuoja, be to, yra ir kitų variantų – ir akcijų pardavimo, ir kitokių. Esu įsitikinęs, kad ta gamykla dar ilgai ilgai dirbs“, – vis kartojo Mažeikių rajono meras.

Neramūs metai

„PKN Orlen“ vadovas Jacekas Krawiecas dar balandį konstatavo, kad „Orlen Lietuva“ yra ant ribos, svarstomi ir žiauriausi scenarijai – tai reiškia, galvojama tiek apie „Orlen Lietuva“ pardavimą, tiek apie gamyklos bankrotą.

Europoje – naftos perdirbimo gamyklų perteklius, todėl nei „Orlen Lietuva“, nei kitos gamyklos nėra patrauklios pirkėjams. Taigi bankrotas – realus scenarijus.

Tai nebūtų precedentas Europoje, kur nuo 2009 metų iš viso jau bankrutavo keliolika naftos perdirbimo gamyklų. „Orlen Lietuva“ apskaičiavo, kad nuo 2009 metų Europoje užsidarė 11 gamyklų, Tarptautinė energetikos agentūra suskaičiavo 15 bankrotų.

Portalas wiadomosci.businesstimes.pl skelbia, jog Lenkijos koncernas daug dėmesio skiria antrinei įmonei Mažeikiuose, tačiau jos sustabdymas gali būti ir neišvengiamas.

„Orlen Lietuva“ šiemet pirmąjį ketvirtį išnaudojo 58 proc., antrąjį ketvirtį – 72 proc. perdirbimo pajėgumų. 2014-2017 metų strategijoje „Orlen“ atskleidė, kad 2014 metų pabaigoje–2015 metų pradžioje gali tekti spręsti gamybos nutraukimo klausimą „Orlen Lietuvoje“, nes šis laikas naftos perdirbėjams būna pats prasčiausias metuose.

Nebūtų katastrofa

„Tai nėra tokia įmonė, kuriai užsidarius visa Lietuvos ekonomika būtų paralyžiuota, – 15min.lt sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Matėme, ką Suomijoje padarė „Nokios“ mirtis. „Nokia“ nebankrutavo, bet prarado faktiškai visą savo rinką ir iš tarptautinės žaidėjos tapo praktiškai niekuo. Tikrai jaučiamas šokas visai Suomijos ekonomikai. „Nokia“ buvo ne tik didelis darbdavys, ne tik daug pajamų valstybei generavo, bet sukūrė darbo vietas ir generavo pajamas daugybei aptarnaujančių įmonių.“

Tai nėra tokia įmonė, kuriai užsidarius visa Lietuvos ekonomika būtų paralyžiuota, – sakė N.Mačiulis.

Lietuvoje, N.Mačiulio teigimu, nėra tokių didelių įmonių, kurių žlugimas parklupdytų ir ekonomiką, bet nemalonių pasekmių tikrai būtų.

„Pablogėtų užsienio prekybos balansas. Dabar mes sugebame pasigaminti visą mums reikalingą kurą ir dar pusę jo eksportuojame, būtume 100 proc. priklausomi nuo importuojamo kuro, todėl pablogėtų ir užsienio prekybos balansas.

Pernai pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje turėjome teigiamą užsienio prekybos saldo, be šios įmonės vėl greičiausiai taptume importuotojai“, – sakė N.Mačiulis.

Biudžetas netektų mokesčių

„Orlen Lietuva“ yra didžiausia Lietuvos mokesčių mokėtoja, tačiau pridėtinės vertės sukuria mažai, todėl bendrovės netektis nebūtų katastrofiška.

„Taip, „Orlen“ Lietuvoje yra didžiausias mokesčių mokėtojas, bet didžioji dalis yra ne „Orlen“ sumokėti mokesčiai, o vartotojų, kurie perka degalus ir sumoka pridėtinės vertės mokestį bei akcizus. Tai net jeigu įmonės ir nebūtų, degalai būtų importuojami ir būtų sumokami šie mokesčiai“, – sakė N.Mačiulis.

Ryčio Šeškaičio nuotr./Nerijus Mačiulis
Ryčio Šeškaičio nuotr./Nerijus Mačiulis

Tačiau dalį mokesčių Lietuva prarastų – dėl mažeikiškių atleidimo sumažėtų gyventojų pajamų mokesčio įplaukos, mokesčiai „Sodrai“. Prarasdamos pajamas valstybės valdomos įmonės turbūt turėtų mažesnį potencialą sumokėti valstybei dividendus.

„Lietuvai poveikis nėra labai jau didelis. Tai įmonė yra didelė – maždaug trečdalis Lietuvos apdirbamosios pramonės, jeigu vertinsime pagal apyvartą, bet pagal pridėtinę vertę tai yra kur kas mažesnė įmonė, nes sukuriama pridėtinė vertė yra maža – daug naftos importuojama, ji perdirbama ir šiek tiek didesnės vertės degalai parduodami arba vidaus rinkoje, arba eksportuojami“, – sakė N.Mačiulis.

Naftos pramonė sudaro apie 2 proc. Lietuvos BVP. Daugiausia nukentėtų Mažeikių rajonas.

Naftos pramonė sudaro apie 2 proc. Lietuvos BVP. Daugiausia nukentėtų Mažeikių rajonas.

„Netiesiogiai yra darbuotojų, gaunančių santykinai nemažas pajamas, jie gali ir daugiau vartoti. Pavyzdžiui, kirpyklos, grožio salonai, kurie dar gali išgyventi Mažeikiuose, užsidarius tokiai gamyklai, turbūt irgi susidurtų su rimtesnėmis problemomis. Per visą rajoną bankroto banga nuvilnytų“, – sakė N.Mačiulis.

Be to, tai pakenktų strateginėms Lietuvos įmonėms – „Lietuvos geležinkeliams“ ir „Klaipėdos naftai“. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas 15min.lt informavo, kad geležinkelių pajamos iš „Orlen Lietuvos“ sudaro apie 13 proc. visų pajamų.

Niekam nereikalingas liktų Būtingės terminalas, kuris, kaip ir dabar baigiamas statyti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, buvo statomas ne siekiant pigesnių energetinių išteklių, o norint sustiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. 

„Klaipėdos naftos“ vadovybė taip pat pažymi, kad „Orlen Lietuva“ pagamintų naftos produktų perkrovos pajamos sudarė apie 35 proc. visų bendrovės krovos pajamų.

„Bendrovė analizuoja situaciją bei ieško galimų sprendinių ir galimų veiklos alternatyvų siekiant suvaldyti finansinę  riziką bei sumažinti neigiamas pasekmes bendrovės finansiniams rezultatams, jeigu „PKN Orlen“ koncerno vadovybė priimtų sprendimą nuo 2015 m. laikinai sustabdyti „Orlen Lietuva“ gamyklos veiklą“, – pranešime rašo „Klaipėdos nafta“.

Niekam nereikalingas liktų Būtingės terminalas, kuris, kaip ir dabar baigiamas statyti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, buvo statomas ne siekiant pigesnių energetinių išteklių, o norint sustiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. 

„Tai yra iš dalies objektyvių priežasčių nulemta tendencija – įvairios tarptautinės institucijos prognozuoja, kad Europoje iki penktadalio naftos perdirbimo gamyklų gali užsidaryti iki šio dešimtmečio pabaigos, nes jos nesugeba konkuruoti su naujesnėmis ir efektyvesnėmis gamyklomis iš, pavyzdžiui, Pietryčių Azijos valstybių.

Amerikos rinkoje taip pat negali parduoti degalų, nes ten skalūnų nafta yra pigesnė. Dėl to atsiranda pertekliniai gamybiniai pajėgumai Europoje, juos reikia mažinti. Jie sumažėja natūraliu būdu – bankrutuojant kažkurioms įmonėms. Tos, kurios išgyvens, ateityje bus konkurencingos, nes degalų vis tiek reikės“, – sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, tikimybė, kad Lietuva atsidurs tarp penktadalio uždaromų Europos įmonių – labai reali.

Niekam nebereikalingas Būtingės terminalas

„Orlen Lietuvai“ priklausantis Būtingės terminalas veikia jau 15 metų.  Būtingės terminalo projektas buvo įgyvendintas už 300 mln. JAV dolerių (1,2 mlrd. litų)  Būtingės idėjos iki statybų pabaigos pasikeitė aštuonios Vyriausybės. 

Tačiau, jeigu „Orlen Lietuva“ būtų uždaryta, greičiausiai nebeveiktų ir Būtingės terminalas.

„Būtingės terminalas yra sudėtinė „Orlen Lietuva“ dalis ir visas kompleksas iš esmės neveiktų ir neduotų pajamų į Lietuvos biudžetą“, – 15min.lt sakė Seimo liberalas Eugenijus Gentvilas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Eugenijus Gentvilas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Eugenijus Gentvilas

Pasak jo, teorinė galimybė naudoti Būtingės terminalą po Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos uždarymo egzistuoja.

„Būtingės terminalas yra sujungtas naftotiekiu su Mažeikiais, tai sunku būtų Būtingę eksploatuoti kokiam nors mazutui. Reikia iš Būtingės transportuoti mazutą į Mažeikius. Būtų labai komplikuotas panaudojimas. Būtingės terminalas yra kompleksas, vieną uždarius, sustoja ir kitas, nebent kažkokias atšakas, perpylimo rezervuarus naujus statyti, tada tikėtis organizuoti mazuto importą.

Bet prie šiandieninės infrastruktūros, kiek aš suprantu, tai labai ribotos galimybės veikti ką nors vienam terminalui, neveikiant Mažeikių gamyklai, nes terminalas yra skirtas žalios naftos importui iki Mažeikių“, – sakė E.Gentvilas.

Ar gali Vyriausybė padėti Būtingės terminalui ir „Orlen Lietuvai“ išgyventi? Pasak parlamentaro, Vyriausybė jau parodė valią spręsti šią problemą.

Šiandien analizuojame tik Mažeikių naftos gamyklos situaciją. Gerai būtų paanalizuoti visų „PKN Orlen“ turimų įmonių situaciją, kuri yra blogiausioje padėtyje, sakė E.Gentvilas.

„Bijau, kad „PKN Orlen“ dabar žaidžia įvairiose šalyse žaidimus, kas jiems suteiks didesnes galimybes tam, kad būtų išsaugota gamyba ar tai Lenkijoje, ar Lietuvoje, ar Bulgarijoje. Turbūt reikia kalbėti principingiau – ar „PKN Orlen“ planuoja išlaikyti visas turimas perdirbimo įmones Europoje? Jeigu ne, tai kur yra blogiausia situacija? Šiandien analizuojame tik Mažeikių naftos gamyklos situaciją. Gerai būtų paanalizuoti visų „PKN Orlen“ turimų įmonių situaciją, kuri yra blogiausioje padėtyje“, – sakė E.Gentvilas.

Pasak jo, „PKN Orlen“ gali pasinaudoti tuo, kad valstybių Vyriausybės yra nesusipažinusios su koncerno situacija ir reikalauti lengvatų.

„Mažeikiuose gal yra dugnas, o gal tai yra įmonė, kurią galima išgelbėti. Vyriausybei siūlyčiau kalbėti su „PKN Orlen“ vadovais ne tik apie Mažeikių įmonę, bet kalbėti apie situaciją apskritai su jų apdirbamosios pramonės pajėgumais visoje Europoje“, – kalbėjo Seimo narys.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką