Antso Nooto teigimu, Baltijos šalyse turi būti vienas didelis SGD terminalas, nes keliems dideliems terminalams nėra vietos. Be to, jis mano, kad ES finansavimo turėtų sulaukti pažangiausias ir efektyviausias projektas, kuris sukuria mažiausią naštą visuomenei.
„Lietuvos terminalas buvo statomas ne rinkos pagrindu ir iškraipo dujų rinką, nes į čia siūlomą SGD kainą neįtrauktos visos išlaidos. Dalį terminalo išlaidų dengia vartotojai, kurie visai nenori naudoti SGD“, – sakė A. Nootas.
Pasak jo, Estijos vartotojai neturėtų mokėti už Klaipėdos SGD terminalo išlaidas, juo labiau kad sprendimas dėl projekto buvo priimtas nedalyvaujant Estijai, o ir pats projektas yra akivaizdžiai per brangus.
„Lietuva per metus už plaukiojančio terminalo nuomą moka maždaug 65 mln. eurų ir mokės dešimt metų. Už tai galima pasistatyti panašų terminalą 1,5–2 kartus pigiau. Pavyzdžiui, didelis terminalas Paldiskyje, remiantis paskaičiavimais, kainuos 350 mln. eurų, o regioninis terminalas Mugoje – vos 250 mln. eurų“, – sakė A. Nootas.
„Eesti Gaas“ vadovas sako, kad regioninis SGD terminalas Estijoje tikrai būtų geresnis variantas, nes keltų kompanija „Tallink“ pereitų prie SGD varomų laivų. Be to, būtų patenkinama į Taliną atplaukiančių kruizinių laivų paklausa.
„Naujas SGD varomas laivas „Megastar“ sausį pradės kursuoti maršrutu Talinas–Helsinkis ir per metus sunaudos maždaug 32 mln. kubinių metrų dujų, o tai sudaro daugiau nei 6 proc. viso Estijoje suvartojamų gamtinių dujų kiekio. Kol kas šiam laivui reikalingos SGD bus transportuojamos žeme sunkvežimiais. Tačiau reikia kitokių sprendimų aprūpinant dujomis daugiau laivų“, – sakė jis.
Estijos ekonomikos ministerija trečiadienį pareiškė, kad šalis kol kas neapsisprendė, ar parems Lietuvos iniciatyvą Klaipėdos SGD terminalą pripažinti regioniniu terminalu, ar prioritetą teikti būsimam jos terminalui Paldiskyje.
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, jog Lietuvos derybos su Europos Komisija dėl paramos Klaipėdos SGD terminalo laivo-saugyklos išpirkimui priklausys nuo Latvijos ir Estijos pozicijų. Anot jo, jeigu kitos Baltijos šalys pripažintų, kad Klaipėdos terminalas yra regioninis, tai suteiktų pretekstą gauti paramą laivo išpirkimui.
Neoficialiais BNS duomenimis, iš EK norima gauti apie 100 mln. eurų paramos. Anksčiau „Klaipėdos nafta“ buvo paskelbusi konkursą pasiskolinti iš bankų 300 mln. eurų, tačiau jį kol kas sustabdė.
Lietuvai anksčiau nepavyko susiderėti su „Hoegh LNG“ dėl laivo-saugyklos išpirkimo anksčiau nei 2024 metais. Bendrovės valdybos pirmininkas Martinas Hoeghas (Martinas Hiogas) gegužę LRT televizijos žurnalistams Osle teigė neatmetantis galimybės laivą Lietuvai parduoti anksčiau, teigdamas, jog „mes esame atviri partnerių siūlymams“.
