„Tas užprogramuoja principą, kad šilumos ūkis turi būti valdomas planavimo, o ne konkurencijos pagrindu, kaip yra dabar Lietuvoje ir kas iš esmės yra išteklių švaistymas“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, šitoks išteklių švaistymas pirmiausia iki šiol galiojo didiesiems Lietuvos miestams.
Didžiuosiuose miestuose yra privačių kompanijų valdomi šilumos ūkiai, kurie vis dar sėdi ant dujų adatos. Su tuo reikia kažką daryti, jeigu apskritai norime išsaugoti centralizuotai teikiamos šilumos modelį, nes jis gali lengvai sugriūti, jei yra perlenkiama lazda, – teigė ekonomistas.
„Didžiuosiuose miestuose yra privačių kompanijų valdomi šilumos ūkiai, kurie vis dar sėdi ant dujų adatos. Su tuo reikia kažką daryti, jeigu apskritai norime išsaugoti centralizuotai teikiamos šilumos modelį, nes jis gali lengvai sugriūti, jei yra perlenkiama lazda“, – teigė ekonomistas.
R. Kuodis taip pat pabrėžė, kad Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio valdymą perleidus valstybinei įmonei visa problema dar neišsisprendžia – paraleliai esą vyksta kitas negeras procesas.
„Į šį ūkį lenda nedidelio galingumo katilinės, įmonės, kurios naudojasi iškreiptu reguliavimu, kuris joms leidžia investicijas atpirkti per dvejus metus. Natūralu, kad jos vien dėl finansinių paskatų pradeda statyti nedidelius katilus, reikalauja juos įjungti į sistemą ir parduoda šilumą ne ką pigiau negu dabar egzistuojanti kaina“, – teigė jis.
Premjerui nurodžius, kad turi būti atlikti paskaičiavimai, kad šilumos gamybos kaina būtų sumažinta iki 30 proc., ekonomistas teigia, kad pirmiausia reikėtų sumažinti šilumos vartojimą. „Tai turėtų būti valstybinės įmonės pagrindinis uždavinys – tikrai ne pelno siekimas, o noras ir prievolė sumažinti šilumos vartojimą. Tada jau būtų matyti, kiek iš tikro reikia tų katilų, kokio galingumo ir kada“, – dėstė ekonomistas.
Preliminariai skaičiuojama, kad Vilniuje investicijos į šilumos ūkį viršys milijardą litų. Kaune sieks beveik 700 mln. litų. Vyriausybės nutarime nurodoma, kad privatiems investuotojams atitektų nemažiau kaip 25 proc. projekto dalies.