„Per Europą praslinkusi šalčio banga turėjo įtakos ir elektros kainoms Baltijos regione. Tiesa, nepaisant žvarbių sausio orų, elektros kaina nepasiekė tokių aukštumų, kokios fiksuotos praėjusių metų rugsėjį ar spalį. Tą lėmė augusi elektros gamyba vietinių ir kaimyninių šalių šiluminėse elektrinėse. Jos padidino elektros pasiūlą rinkoje ir neleido augti kainoms, nors elektros paklausa sausį ir buvo didesnė nei rugsėjį ar spalį“, – aiškina „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.
Jo teigimu, Lietuvoje ir kitose Baltijos regiono šalyse sausį kainos galėjo augti dar sparčiau, tačiau žvarbūs orai buvo ir vėjuoti, o dėl to žymiai padidėjo vėjo jėgainių produktyvumas, pristabdęs kainų kilimą.
Vėjuoti orai paprastai turi teigiamą įtaką kainų mažėjimui: vėjų jėgainių pagaminta elektra yra iškart parduodama rinkoje, - sako A.Šyvokas.
„Vėjuoti orai paprastai turi teigiamą įtaką kainų mažėjimui: vėjų jėgainių pagaminta elektra yra iškart parduodama rinkoje. Kadangi šių jėgainių produktyvumas yra sunkiai prognozuojamas, atsiradus palankiam vėjui, šiose jėgainėse pagamintos energijos apimtys smarkiai išauga, rinkoje staiga padidėja pasiūla ir elektros kainos čiuožia žemyn“, – sako A. Šyvokas.
Estijoje brango mažiau
Sausio mėnesį Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, elektra kainavo 14,83 ct/kWh. Tuo tarpu Estijoje ji ir brango mažiau – tik 11,2 proc., ir kainavo beveik 10 proc. pigiau – vidutiniškai 14,15 ct/kWh. „Estijos kainos vis labiau susilygina su kainomis Suomijoje, nes šias šalis sujungusiu „Estlink-2“ kabeliu, nors jis sausio mėnesį dar buvo testavimo stadijoje, didžiąją laiko dalį perduodama elektros energija. Todėl sausį vidutinis kainos skirtumas tarp šalių buvo vos 0,26 ct/kWh“, – sakė „Enefit“ vadovas.
Jis prognozuoja, kad pasibaigus „Estlink-2“ bandymų etapui Suomijoje ir Estijoje elektros kainos bus praktiškai identiškos. „Estlink-2“ jungtis elektros perdavimo apimtis tarp šių valstybių padidino nuo 350 megavatų (MW) iki 1000 MW.
Pirmąjį šių metų mėnesį ūgtelėjo ir ateities sandorių 2015 metams elektros kainos. Šiltą sausio pradžią jos buvo duobėje – nukrito iki 12,87 ct/kWh ir tai buvo istorinės žemumos, tačiau vėliau ūgtelėjo. Vidutinė sausio kaina buvo 13,40 ct/kWh.
Pirmąjį šių metų mėnesį ūgtelėjo ir ateities sandorių 2015 metams elektros kainos.
Įtakos elektros kainų svyravimui turėjo ir elektros taršos leidimų bei žaliavinės naftos kainų pasikeitimai. Dėl Europos Sąjungos pasižadėjimo per artimiausius dvejus metus taršos leidimų kiekį sumažinti 900 milijonų vienetų, sausį šių leidimų kainos šoktelėjo net 16,2 proc. punktų iki 19,96 lito.
„Brent“ žaliavinės naftos kaina visą sausio mėnesį svyravo 106-108 JAV dolerių už barelį lygyje, o vidutinė kaina buvo 107,11 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, gruodį vidutiniškai žaliavinė nafta kainavo 110,47 JAV dolerio už barelį. Kainos pokyčius lėmė įvairūs faktoriai. Jos mažėjimui įtakos turėjo naftos eksporto iš Irano ir Libijos augimas, taip pat lėčiau nei prognozuota augusi antrosios didžiausios naftos vartotojos pasaulyje – Kinijos – ekonomikos augimas. Šie faktoriai labiau paveikė naftos kainą nei šalti orai JAV ir Europoje, taip pat sustiprėjęs JAV doleris.
