Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Elektros tiekėjų svajonė – požeminiai kabeliai

SimonoS. Dacho mokyklos kiemas. Čia su medžiu nuverstas ir elektros stulpas.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Audros Lietuvoje kasmet sugadina daug elektros linijų.
Šaltinis: energymarket.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Klimato atšilimo pasekmėmis įvardijamos gamtos stichijos vis dažniau niokoja Lietuvos energetikų turtą ir nutraukia elektros tiekimą. Išeitis – požeminiai kabeliai, bet jiems įrengti reikia milijardų litų ir politinio sprendimo.

Po audrų skaičiuoja nuostolius

Per pastaruosius trejus metus didesnės gamtos stichijos elektros skirstymo bendrovei LESTO atnešdavo nuo kelių šimtų tūkstančių iki 4 milijonų litų nuostolių. Daugiausia nuostolių buvo patirta 2012 m. spalio 6 d., kuomet stipriausia per dešimtmetį audra be elektros energijos paliko 140 tūkst. Lietuvos gyventojų, o atstatymo darbai truko apie savaitę. Šios audros metu patirti nuostoliai siekės 4,05 milijono litų.

Pastarąjį kartą gamta smogė praėjusiųjų metų gruodžio 6-7 dienomis. Dėl siautusio vėjo ir gausaus sniego elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs tūkstančiams vartotojų Klaipėdos ir Šiaulių regionuose.

Per pastaruosius trejus metus didesnės gamtos stichijos elektros skirstymo bendrovei LESTO atnešdavo nuo kelių šimtų tūkstančių iki 4 milijonų litų nuostolių.

Tąkart LESTO pasitelkė maksimalias gedimų šalinimo pajėgas, įskaitant ir rangovų įmonių darbuotojų brigadas. Vienu metu gedimus šalino 146 brigados. Siekiant greičiau nustatyti gedimų vietas, į pagalbą buvo pasitelktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis.

Dėl investicijų pašoktų elektros kaina

Skirstomieji tinklai nėra apsaugoti nuo tokių stichijų, todėl ir ateityje panašių situacijų su oro linijomis nebūtų įmanoma išvengti.

Geriausia išeitis – keisti elektros skirstymo oro linijas į kabelines, kurios yra atsparesnės gamtos stichijų padariniams. Tačiau tam reikėtų gauti milijardus litų.

Šiuo metu 30 proc. elektros linijų yra miškingose vietovėse – norint jas rekonstruoti į požemines kabelines linijas, reikėtų investuoti daugiau kaip 2,9 milijardo litų. Palyginimui – 100 milijonų litų sąnaudos vartotojams elektros energijos skirstymo kainoje sudaro apie 1,5 cnt/kWh, todėl tam neišvengiamai reikėtų didinti elektros energijos tarifus ir priimti politinių sprendimų.

Kasmet LESTO į skirstomųjų tinklų modernizavimą, palaikymą ir plėtrą, valdymo sistemas investuoja daugiau nei 300 mln. litų, už šiuos pinigus kryptingai plečiamas ir kabelių tinklas – kasmet nutiesiama daugiau nei 1000 kilometrų kabelinių linijų.

LESTO prižiūri 124 tūkst. kilometrų elektros linijų – jų pakaktų tris kartus apjuosti pasaulį. 19 proc. visų linijų sudaro kabeliai.

Šiuo metu 30 proc. elektros linijų yra miškingose vietovėse – norint jas rekonstruoti į požemines kabelines linijas, reikėtų investuoti daugiau kaip 2,9 milijardo litų.

Palyginimui, Vokietijoje  kabelinės linijos sudaro  75 proc. visų turimų elektros linijų, Latvijoje ir Estijoje kabelių linijos sudaro atitinkamai 19 ir 21 proc. visų linijų.

Vienu metu dirba iki 300 brigadų

Šalinti avarijų priežastis dažniausiai būna itin sunku – šlapias dirvožemis, sniegas, sunku privažiuoti į gedimų vietas, nes kelią užtveria daug išvirtusių medžių, klimpsta technika.

Gedimus šalinančių brigadų skaičius gali kisti priklausomai nuo gedimų skaičiaus ir pobūdžio. Tačiau esant didesnėms stichijoms paprastai pasitelkiama daugiau nei 200 brigadų, jų skaičius gali būti ir didesnis nei 300. Vieną brigadą sudaro trys žmonės. Taip pat visą parą dirba dispečerinės.

Elektros energijos tiekimo atstatymo darbai organizuojami pagal prioritetus – pirmiausia šalinami gedimai vidutinės įtampos tinkle ir tie gedimai, kurie elektros tiekimo sutrikimus lemia didžiausiam vartotojų skaičiui, objektams su sudėtingais technologiniais procesais, objektams, kur nutrūkus elektros energijos tiekimui gali kilti pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei.

LESTO įdiegta nuotolinio dispečerinio valdymo sistema automatiškai užfiksuoja gedimus vidutinės įtampos tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama didesniam vartotojų skaičiui (mieste, miestelyje ar gyvenvietėje).

Reikia elgtis itin atsargiai

LESTO atstovai primena, kad įvykus avarijai, gyventojai turi elgtis itin atsargiai.

„Didžiausia galima pagalba bendrovei – pasirūpinti savo pačių saugumu, nesiartinti prie pažeistų elektros tinklo vietų. Pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą ar elektros energijos linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima priartėti prie jo arčiau kaip 8 metrus. Nelieskite ant žemės ar automobilių nukritusių laidų, o laukite, kol į gedimo vietą atvyks operatyvinės brigados“, – teigė LESTO Režimų planavimo skyriaus vadovas Ervinas Pareigis.

Jei gyventojai, gavę SMS žinutę apie atstatytą elektros energijos tiekimą, elektros energijos vis dar neturi, jie turėtų telefonu 1802 registruoti papildomus gedimus – būna situacijų, kad pašalinus vieną gedimą, papildomų gedimų lieka kitose tinklo dalyse.

EnergyMarket.lt

energymarket.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką