Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Europos Komisijos ir Lenkijos vadovų prašoma sprendimo dėl Lietuvos-Lenkijos dujotiekio finansavimo

Trijų Baltijos šalių premjerai prašo Europos Komisijos ir Lenkijos vadovų rasti sprendimą dėl Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) projekto finansavimo. Lenkija, pasak šaltinių, norėtų, kad kitos šalys jai kompensuotų daugiau projekto kaštų.
Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Trys premjerai penktadienį laišku kreipėsi į EK pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį bei Lenkijos premjerę Ewą Kopacz.

„Tikimės, kad Lenkijos ministrė pirmininkė atkreips dėmesį į reikšmingo visoms 4 šalims projekto finansavimą“, – pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Anot jo, dėl laiško su Latvijos ir Estijos premjerais susitarta balandžio 10 dieną Vilniuje, Baltijos valstybių Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikime. Anot premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, sprendimą dėl GIPL finansavimo tikimasi rasti iki gegužės 17 dienos.

534 kilometrų ilgio Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektui EK pernai spalį suteikė aukščiausią prioritetinį statusą.

Reikalauja didesnės kompensacijos?

Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) pernai rugpjūtį paskelbė, kokiomis dalimis Baltijos šalys ir Lenkija turi finansuoti dujotiekį: Lietuva Lenkijai už maždaug 558 mln. eurų vertės projektą kompensuos 54,9 mln. eurų, Latvija – 29,4 mln. eurų, o Estija – 1,5 mln. eurų.

Neoficialiomis BNS žiniomis, Lenkija reikalauja didesnės kompensacijos.

Dujotiekio projekto kaštus jau patvirtino ACER – kiekviena projekto dalyvė turi priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl jo finansavimo.

Konkursą jau paskelbė

Bendrovė „Amber Grid“ jau paskelbė dujotiekio projektavimo konkursą – jos trasos Lietuvoje ilgis – apie 170 kilometrų, jį numatoma nutiesti iki 2019 metų pabaigos.

558 mln. eurų preliminarios vertės dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos „Gaz-System“. Lietuvos įmonė į projektą investuos 136 mln. eurų, iš jų 80,3 mln. eurų tikimasi gauti iš ES fondų.

Baltijos premjerų laiške taip pat teigiama, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimas su kontinentinės Europos sistema tebėra vienas svarbiausių prioritetų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius