Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas gąsdina Rusijos kariuomenę Karaliaučiuje?

Kaliningradas
Gumerov Ildar nuotr. / Kaliningradas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusija nieku gyvu nenori pripažinti, kad ketverius metus ręsti atominės pamatai Karaliaučiuje – betono skiedinio pripildyta duobė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždraudė Karaliaučiaus srities energetikams drauge su Baltijos šalimis jungtis su kontinentinės Europos tinklais, todėl akivaizdu, kad jau palaidoti ambicingi verslo planai per Švedijos jungtį tiekti elektrą į Skandinaviją, išsiveržti į vidurio Europos rinką ir išsaugoti Baltijos valstybių rinkas.

Dabar aiškėja, kad negailėjusi beveik dviejų milijardų dolerių atominės projektui, Rusijos vyriausybė beveik visiškai nesirūpino Karaliaučiaus srities energetikos plėtra, todėl šį regioną krečia viena po kitos pasikartojančios avarijos tinkluose. Jų atnaujinimui, naujų generuojančių šaltinių statybai būtini milijardai. Maskvoje jau baiminamasi, kad mūsų šalyje vykdomi energetinės nepriklausomybės projektai, dėl kurių Karaliaučiaus sritis liks visiškai priklausoma nuo tranzito per Lietuvą, kelia grėsmę šiam tarp NATO valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – įsispraudusiam labiausiai Europoje militarizuotam Rusijos regionui.

Pernai rugpjūtį Rusijos žinių tarnybos pranešė, kad dalis Karaliaučiaus srities skendi tamsoje. Be elektros ir vandens liko apie du trečdaliai srities gyventojų, stojo elektra varomas viešasis transportas, neveikė degalinės ir mobilusis ryšys, grėsmė iškilo daugiau nei pusšimčiui ypač pavojingų srities objektų .

Dėl šio įvykio Rusijos prezidentas skubiai sukvietė už šalies energetinį saugumą atsakingos komisijos posėdį. Tokia žaibiška V.Putino reakcija visiškai suprantama: elektros tiekimas sutriko vakarinėje Karaliaučiaus srities dalyje, būtent čia sutelktos karinės pajėgos.

Elektros tiekimas sutriko vakarinėje Karaliaučiaus srities dalyje, būtent čia sutelktos karinės pajėgos.

Šį kartą kariškiai pranešė, kad nutrauktas elektros tiekimas neturėjo įtakos karo laivyno, Oro ir kosmoso gynybos kariuomenės padalinių veiklai. Specialistai teigia, kad net svarbiausi kariniai objektai autonomiškai pajėgūs atlaikyti ne ilgiau kaip 48 valandas

V.Putinas įsakė vyriausybei per tris mėnesius parengti Kaliningrado srities energetikos sistemos autonominio darbo planą.

Tačiau praėjo daugiau nei pusmetis, vyriausybės pasitelkti mokslininkai ir energetikai tik skėsčioja rankomis: du milijardus dolerių Baltijos atominės statybai skyrusi Rusijos valdžia beveik neskiria lėšų srities elektros tinklų plėtrai.

Ekspertai prieš kelerius metus yra įspėję, kad 75 proc. regiono elektros tinklų susidėvėję, jiems atnaujinti reikia daugiau nei 3 mln. dolerių. Anot specialistų, izoliuoti Karaliaučiaus sritį neįrengus naujų elektrinių prilygtų katastrofai.

Dėl susidėvėjusių ir menkai išplėtotų tinklų pernai įšaldyta galingų reaktorių statyba prie Nemuno, svarstyta galimybė šalia įrengti kelis mažos arba vidutinės galios reaktorius, tačiau jie dar tik projektuojami.

Ekspertai siūlo įrengti keletą nedidelių anglimi ir dujomis kūrenamų elektrinių, tačiau aneksavusi Krymą, Rusija užsikrovė milžinišką naštą, įsipareigojo skirti 28 mlrd. dolerių paramą, todėl vargu ar Karaliaučiaus energetikai bus atrasta pinigų.

Tad dabar nieko kito nelieka, kaip dėl susidariusios kritinės situacijos kaltę versti Lietuvai. Gerai informuotas dienraštis „Kommersant“ nuleido savo šaltinių informaciją: Karaliaučiuje pigesnę elektrą galėtų tiekti ne anglies, o dujų elektrinės, tačiau dujos gabenamos tranzitu per Lietuvą.

O pastaroji jau baigia įgyvendinti III energetikos paketą, greit perims magistralinio dujotiekio kontrolę, Klaipėdoje stato suskystintųjų dujų terminalą, ketina atsijungti nuo Rusijos bendrosios energetinės sistemos, o tai esą kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui.

Kremliaus netenkina Lietuvos vyriausybės patikinimai, kad dujų tranzitui į Karaliaučių jokios grėsmės nėra.

„Nepamirškime, kad dujos teka tranzitiniu vamzdžiu per Pabaltijį. Pakanka priminti kokios buvo kilusios problemos dėl dujų tranzito per Ukrainą. Ar gali kažkas panašaus nutikti ir su Lietuva? Žinoma, kad taip“, – kalbėjo „Rosatomo“ atstovas Michailas Poloninas.

Įpratusi nesąžiningai spausti savo partnerius, dabar Maskva baiminasi, kad Vilnius gali atsakyti tuo pačiu. Jei nutrūktų dujų tiekimas, užgestų dujomis kūrenamos elektrinės, tektų kliautis Lietuvos pagalba, o jos nesulaukus, iškiltų grėsmė Karaliaučiaus srityje dislokuotiems kariniams daliniams.

Konservatorių vyriausybės vadovas Andrius Kubilius tikina, kad Lietuva priešingai nei Rusija yra prisijungusi prie Europos energetikos chartijos ir ją vykdo

„Man sunku suvokti šitas priežastis, galbūt Rusija galvoja, kad taip kaip jie masto ir kartais veikia, taip gali mąstyti ir kitos šalys, tai Rusija tą energetinio šantažo instrumentą yra ne kartą naudojusi ir Lietuvos atžvilgiu, prisiminkim, ir tuos pačius „Družbos“ naftos vamzdyną, kiek kartų buvo nutraukiamas tiekimas ir panašiai. Dabar ji tą naudoja prieš Ukrainą. Bet šitoje vietoje kalbėdama apie tai, ji apsirinka. Mes tikrai tokių priemonių niekada nenaudojome ir nenaudosime“, – sakė buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius.

A. Kubiliaus pirmtakas Gediminas Kirkilas sako, kad po to  kai Kremliaus nurodymu „Mažeikių naftai“ buvo užsuktas naftotiekio čiaupas, situacija pasikeitė Lietuvos naudai.

„Lietuva iš tikrųjų tampa nepriklausoma ir klausimas iškyla kaip reikia elgtis su savo kaimynais. Aš manau, kad čia nebus vien tik Lietuvos problema, nes tai yra tranzitas. Mes dabar jau esame ir ES ir Šengeno šalis ir tam tikri niuansai čia aš manau, kad visa tai derybų klausimas ar tai gali būti vienam pakete derybose su „Gazprom“ čia yra labai geras klausimas“, – svarstė buvęs Lietuvos premjeras G. Kirkilas.

Beje, Rusija iki šiol turėjo priešnuodį Lietuvai – galėjo išjungti energijos tiekimą Klaipėdos uostui: elektros linija iš Lietuvos vidurio nuo Bitėnų daro lankstą iki Sovietsko pastotės Karaliaučiaus srityje, iš jos grįžta Klaipėdos link. Lietuva reguliuoti elektros srauto neturėjo jokios galimybės – pasienyje su Rusija stovėjo tik trišakis stulpas.

Šią grėsmę išsiaiškinusi „Savaitė“ klausė, kodėl nesiimama priemonių pašalinti grėsmę, tačiau „Lietuvos energijos“ vadovybė tikino jokių pavojų energetiniam saugumui neįžvelgianti.

„Techniškai ir ekonomiškai tai būtų neracionalus sprendimas. Patikimumo nepadidintume, turėtume tiekimą iš to paties taško tik papildomus elementus įvestume, reikėtų investuoti įrangą statyti“, – aiškino „Lietuvos energijos“ Energetikos sistemos valdymo departamento direktorius Daivis Virbickas.

Po daugiau nei metus atkaklių įtikinėjimų Bitėnuose stovėjęs trišakis stulpas pakeistas elektros skirstykla, Rusija prarado dar vieną šantažo įrankį. Maža to, vadinamoji Sovietsko kilpa buvo labai svarbi ir būsimajai Baltijos atominei. Strategai jau braižė žemėlapyje kaip per Klaipėdą Švedijos jungtimi tieks Skandinavijos rinkai BAE pagamintą elektrą.

Dabar šie planai atidėti nežinia kuriam laikui, tačiau „Rosatom“ projekto nelaidoja – šią savaitę paskelbti du konkursai, iki šių metų pabaigos BAE įvaizdžiui gerinti planuojama skirti beveik keturis milijonus rublių.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką