-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2013 12 18 /11:52

Kodėl Lietuva elektrą importuoja, nors gali gaminti pati?

Lietuva gali pagaminti beveik tris kartus daugiau elektros nei reikia. Tačiau didžiąją dalį vis tiek importuoja, trečiadienį aiškino „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Importuoti, pasak jo, yra pigiau, nei gaminti patiems.
Elektros lemputės
Elektros lemputės / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Galime pagaminti daugiau nei reikia Lietuvos poreikiui patenkinti, bet tai yra brangu, brangiau nei importas”, – sakė D.Virbickas. Pasak jo, Lietuvos elektros energetikos sistemoje šiuo metu yra prijungta beveik 4300 megavatų (MW) galios elektrinių, todėl teoriškai šalyje galima būtų pagaminti beveik tris kartus daugiau elektros, nei būtų suvartojama.

Tačiau Lietuvoje dauguma jėgainių degina iškastinį kurą ir todėl tokia elektra kainuoja daugiau nei importuojama.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas

Be to, tinklo pralaidumo atžvilgiu Lietuva gali importuoti daugiausia 73 proc. vartojimui reikalingos elektros.

„Tiek infrastruktūra praleistų elektros. Kiek jau rinkos dalyviai pirks, jie galėtų atsakyti“, – sakė „Litgrid“ vadovas.

„Litgrid“ prognozuoja, kad elektros importas 2014 metų žiemą sieks 64 proc. 21 proc. elektros Lietuvoje pagamins iškastinį kurą deginančios elektrinės,  10 proc. bus pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių ir 5 proc. suvartotos elektros bus pagaminta hidroelektrinėse.

„Gerai išplėtotas perdavimo tinklas ir veikianti elektros rinka leidžia parsisiųsti elektros iš kaimyninių energetikos sistemų, kur esama pigesnių elektros gamybos pajėgumų“ – sakė D.Virbickas.

„Litgrid“ vadovas trečiadienį pristatė trumpalaikė sistemos adekvatumo analizė 2014 metų žiemos sezonui. Ji rodo, kad daugiausia elektros Lietuvoje šią žiemą reikės paskutinę sausio savaitę.

„Litgrid“ pristatė ir 2013 metų vasaros elektros gamybos apžvalgą, kurioje matyti, kad vasaros sezonu (nuo balandžio mėnesio vidurio iki lapkričio pabaigos) 21 proc. elektros poreikio užtikrino elektrinės, naudojančios iškastinį kurą, 4 proc. elektros vartojimo poreikiams buvo patiekta iš saulės energijos ir biomasės, 9 proc. – iš hidroelektrinių, dar 4 proc. į bendrą gamybos balansą „pripūtė“ vėjo jėgainės. Panašios gamybos proporcijos išsilaikys ir 2014-ųjų žiemos sezonu. 

Saugumui elektros importas nėra būtinas

Sunkiomis oro sąlygomis Lietuva būtų viena tų Baltijos jūros regiono valstybių, kuriai nereikėtų importuoti elektros, kad būtų užtikrintas sistemos patikimumas.

Esant šaltam orui, mažai vandens upėse tik Lietuva, Vokietija, Estija ir Norvegija neprivalo importuoti elektros. Tuo metu kitos Baltijos jūros regiono šalys – Danija, Lenkija, Suomija, Latvija ir netgi Švedija – būtų priverstos importuoti elektrą, kad būtų užtikrintas sistemos patikimumas.

Kaimynė Latvija ir Danija elektrą dėl sistemos saugumo privalo importuoti bent savaitę per sezoną.

Didžiausią įtaką temperatūra daro Švedijoje ir Suomijoje, nes ten dominuoja šildymas elektra. Esant sunkioms oro sąlygoms, elektrą privalo importuoti ir Švedija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius