Balandžio pradžioje Minske vyko VI Tarptautinis forumas „ATOMEXPO – Baltarusija“. Jame kalbėję specialistai gyrė Astravo AE. Tuo metu Lietuva tikina, kad vis dar nesulaukė atsakymų į labai svarbius klausimus apie reaktorius, nors Baltarusija teigia juos ne kartą jau pateikusi.
Baltarusijos energetikos bendrovės „Belnipienergoprom“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Apackis aiškino, kad Astravo AE statybos pagrįstos ne politiniu, bet ekonominiu motyvu – elektrinė neva palaikys elektros sistemos stabilumą, sukurs efektyvų rezervą ir pan.
Iki šiol negavome išsamios analizės, kokiais kriterijais remiantis buvo parinkta statybų aikštelė būtent Astravo rajone, 50 km nuo Lietuvos sostinės, – sako URM atstovai.
Vėliau vyriausiojo eksploatavimo inžinieriaus pavaduotojas Sergejus Galančukas aiškino, kad Lietuva veltui nerimauja dėl reaktorių aušinsiančios upės ekosistemos.
„Upės ekosistema yra visiškai saugi: upės vanduo nebus naudojamas elektrinės įrenginiams aušinti, o tik maitinti turbinos kondensatoriaus uždarą cirkuliacinę aušinimo sistemą. Šios sistemos šilumnešį aušina aušinimo bokštas. Baltarusijos AE projekte nenumatomas joks Neries upės šiluminis poveikis“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tuo metu Lietuva ir toliau kelia tuos pačius klausimus.
„Iki šiol negavome išsamios analizės, kokiais kriterijais remiantis buvo parinkta statybų aikštelė būtent Astravo rajone, 50 km nuo Lietuvos sostinės, kodėl nebuvo įvertintos alternatyvios aikštelės, kaip reikalauja ESPO konvencija. Išlieka klausimų, dėl to, kaip bus sumažintas poveikis Neries upei, Lietuvos aplinkai ir gyventojams. Šiuos ir kitus klausimus Lietuva užduoda Baltarusijai dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos atsakyme 15min.lt.
Prapuolė laiškanešys?
„Negaudama iš Baltarusijos prašomos informacijos, Lietuva kreipėsi į ESPO konvencijos Įgyvendinimo komitetą, kuris 2013 m. balandžio 15 d. paskelbtose išvadose konstatavo, kad Baltarusijos veiksmai vystant atominės elektrinės projektą neatitiko Espo konvencijos reikalavimų. Komitetas paragino Baltarusiją atsakyti į Lietuvos keliamus klausimus ir atsižvelgti į Lietuvos pateiktus reikalavimus“, – rašo URM.
Susidarė įspūdis, kad mūsų atsakymai – ir glausti, ir išsamūs – nepasiekia Lietuvos piliečių, – sakė A.Apackis.
Įgyvendinimo komitetas taip pat paragino abi šalis siekti, kad Lietuvos visuomenė būtų tinkamai informuota apie projektą. Lietuva yra ne kartą siūliusi Baltarusijai surengti Astravo AE projekto pristatymą Lietuvoje, tačiau kol kas šis pasiūlymas nesulaukė Baltarusijos dėmesio.
Tačiau Baltarusijos atstovai tik gūžčioja pečiais – jie neva atsakė į visus Lietuvos klausimus, tik gal atsakymai Lietuvos nepasiekė?
„Susidarė įspūdis, kad mūsų atsakymai – ir glausti, ir išsamūs – nepasiekia Lietuvos piliečių. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) diskusijų metu mes atsakėme į kelis šimtus klausimų, raštu – net į 181, įskaitant klausimus dėl radiacinio, cheminio, oro ir vandens poveikio, dėl standartų ir daugelio kitų aspektų. Jie buvo susiję ne tik su PAV, bet ir su projektu tiesiogiai, ir mes atsakėme į visus klausimus“, – sakė A.Apackis, Lietuvą kaltinantis kategoriškumu.
Lietuvos URM teigia, kad Lietuvą palaiko ir tarptautinė bendruomenė, o Baltarusija bendradarbiauti yra nelinkusi.
„Kovo 24–balandžio 4 d. Vienoje vykusio šeštojo Branduolinės saugos konvencijos (BSK) Peržiūros susitikimo metu šalys taip pat kėlė klausimus ir diskutavo Baltarusijoje statomos branduolinės elektrinės saugos klausimais. Konvenciją ratifikavusios šalys (apie 70 šalių) paragino Baltarusiją bendradarbiauti su Lietuva branduolinės saugos srityje bei pakvietė Baltarusiją užtikrinti branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi“, – rašoma URM atsakyme.
