Lietuva inicijuoja naują ieškinį arbitražui prieš vieną didžiausių "Lietuvos dujų" akcininkų – Rusijos dujų koncerną "Gazprom". Stringant deryboms su "Gazprom", Vyriausybė ieško kitų būdų, kaip sumažinti Lietuvai tiekiamų dujų kainas.
Dujų skirstymo bendrovė "Lietuvos dujos" per "Nasdaq Omx" Vilniaus biržą pranešė, jog dėl tokio Energetikos ministerijos siūlymo įmonės akcininkai spręs sausio 30 dieną.
Ministerija siūlo "Lietuvos dujoms" inicijuoti naują arbitražo procesą, siekiant sumažinti tiekiamų dujų kainas pagal 1999 metų gruodžio 16 dienos dujų tiekimo sutartį, kuri vėliau buvo keičiama bei pildoma ir kuri yra pagrindinė iki šiol galiojanti sutartis dėl dujų pirkimo
Ministerija siūlo "Lietuvos dujoms" inicijuoti naują arbitražo procesą, siekiant sumažinti tiekiamų dujų kainas pagal 1999 metų gruodžio 16 dienos dujų tiekimo sutartį, kuri vėliau buvo keičiama bei pildoma ir kuri yra pagrindinė iki šiol galiojanti sutartis dėl dujų pirkimo. Jei akcininkai pritars, "Lietuvos dujų" generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius bus įpareigotas atlikti visus arbitražo proceso inicijavimo veiksmus.
"Bendrovės generalinis direktorius taip pat įgaliojamas derėtis su "Gazprom", kad būtų pagerintos dujų tiekimo sąlygos. Arbitražo procedūros bus sustabdomos, jei bus pasiektas bendrovei palankus komercinis susitarimas su "Gazprom" ir patvirtintas bendrovės valdybos", – teigiama "Lietuvos dujų" išplatintame pranešime.
"Lietuvos dujų" atstovė Jolita Butkienė BNS sakė, kad įmonė nekomentuoja Energetikos ministerijos iniciatyvos.
Energetikos ministerija, valdanti 17,7 proc. "Lietuvos dujų" akcijų, BNS pranešė, kad Vyriausybės per pastaruosius metus padaryti žingsniai ir sprendimai įtakojo, kad dujų kaina nuo sausio 1 dienos jau sumažėjo apie 10 proc., tačiau jis vis dar yra kur kas didesnė nei aplinkinėse rinkose.
"Labai gaila, kad tai yra tik 10 proc. Nepaisant visų mūsų pastangų, dujų kaina išlieka kur kas didesnė, lyginant su mūsų kaimynų ir rinkos kainomis. Mes kiekvieną dieną už dujas gerokai permokame. Tai yra žalinga mūsų vartotojams, mūsų ekonomikai ir kenkia pačiai įmonei “Lietuvos dujos“, kuri dėl tokių kainų praranda vartotojus, o ir dujų suvartojimas mažėja", BNS sakė energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė.
Anot jos, ministerija lauks akcininkų sprendimo, tačiau tai nereiškia, kad atmetama dialogo galimybė: "Durys lieka atviros, o šio arbitražo procesą galima stabdyti, kai tiktai kaina bus sumažinta iki teisingo lygio".
Neabejojama, kad "Gazprom", valdantis 37,06 proc. įmonės akcijų, balsuos prieš tokį sprendimą. Todėl ministerijai telieka tikėtis Vokietijos "E.ON Ruhrgas International", turinčios 38,9 proc. akcijų, palaikymo.
Pernai lapkritį Lietuva už gamtines dujas Rusijai mokėjo 1187 litus (dabartiniu kursu – apie 468 doleriai) už 1000 kubų.
1999 metų gruodžio 16 dieną "Lietuvos dujų" ir "Gazprom" pasirašė pirmąją ilgalaikę (2000-2005 metų) sutartį dėl dujų tiekimo, joje dujų kaina buvo numatyta tik dvejiems metams: 2000 metų pirmąjį pusmetį – fiksuota – 76 JAV doleriai už 1000 kubų, o kitus pusantrų metų – pagal formulę ir priklausė nuo pasaulinių mazuto kainų. Vėliau dėl kainos turėjo būti deramasi iš naujo.
Pagal "Lietuvos dujų" privatizavimo sąlygas ir 2004 metų akcijų pirkimo sutartį, "Gazprom" įsipareigojo tiekti dujas Lietuvai teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, pasirašytoje tarp "Lietuvos dujų ir "Gazprom".
Tačiau nuo 2004 metų iki 2012 metų dujų kaina smarkiai padidėjo dėl kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti, pažeidžiant privatizavimo sutartį. Tuometinės Energetikos ministerijos teigimu, dujų kainų formulių pakeitimus tvirtino ir „Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „ Gazprom“ ir kurie, balsuodami dėl sutarties pakeitimų, galbūt veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai.
Pernai lapkritį Lietuva už gamtines dujas Rusijai mokėjo 1187 litus (dabartiniu kursu – apie 468 doleriai) už 1000 kubų.
2012 metų spalį Lietuva inicijavo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš "Gazprom" Stokholmo arbitraže. Be to, UNCITRAL arbitraže prie Jungtinių Tautų Organizacijos nagrinėjamas "Gazprom" ieškinys dėl tariamų Lietuvos įsipareigojimų.
Europos Komisija (EK) baigia antimonopolinį tyrimą dėl "Gazprom" veiksmų – koncernui gresia milijardinė bauda.
Stokholmo arbitražas, į kurį kreiptasi 2012 metais ir kurio sprendimo laukiama 2015-ųjų pradžioje, nebedaro poveikio „Gazprom“, tad Lietuva, niekaip nesusideranti dėl dujų kainos šiems metams, bando priminti apie save
Teisininkas: naujas ieškinys – spaudimas „Gazprom“
Lietuvos inicijuojamas naujas ieškinys prieš Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ yra spaudimas derybose dėl dujų kainų, teigia advokatas.„Manyčiau, kad tai iš tikrųjų yra tam tikras spaudimas, bet ir ženklas „Gazprom“, kad derybos turi vykti, o jei derybos nevyksta, belieka tik arbitražinis kelias spręsti ginčus. (...) Aišku, derybose su „Gazprom“ vienokį ar kitokį vaidmenį gali suvaidinti Europos Komisijos atliekamas tyrimas, tačiau bet kokiu atveju derybose Lietuva lieka viena, ir kokia bebūtų Vyriausybės pozicija, turi būti surastas konsensusas, kol neturime suskystintų gamtinių dujų terminalo“, – BNS sakė „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris Gytis Kaminskas.
Pasak jo, Stokholmo arbitražas, į kurį kreiptasi 2012 metais ir kurio sprendimo laukiama 2015-ųjų pradžioje, nebedaro poveikio „Gazprom“, tad Lietuva, niekaip nesusideranti dėl dujų kainos šiems metams, bando priminti apie save.
„Tai jau nėra poveikio, tas arbitražas nepriims sprendimo artimiausiu metu – du, tis, keturis mėnesius – todėl jis jau nesuvaidins tam tikro postūmio efekto, todėl dar vieno arbitražo inicijavimas gali būti sprendimas“, – aiškino teisininkas.
Jis teigė, kad jeigu „Lietuvos dujų“ akcininkai, tarp kurių yra ir „Gazprom“ bei „E.ON Ruhrgas International“, nepritartų iniciatyvai kreiptis į arbitražą, Vyriausybės bandymas nusiųsti signalą Rusijos koncernui būtų nevykęs: „Manyčiau, tai būtų nevykęs signalas“.
Tačiau jis mano, kad tai gali būti Vyriausybės bandymas patikrinti „Gazprom“ ir „E.ON“ vienybę.
„Tai signalas, čia reikalingas signalas, kad arba toliau deramės, arba bylinėjamės, bet iš kitos pusės Vyriausybės iniciatyva yra susijusi su „Lietuvos dujų“ arbitražu. „Lietuvos dujų“ akcininkai kol kas yra tie patys – Vyriausybė, „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas International“. Tai gali būti bandymas pasitikrinti, ar pastarieji du yra solidarūs, priklausomai nuo to, ar bus pritarta iniciatyvai, ar ne. Iš kitos pusės, netiesioginis Vyriausybės signalas“, – aiškino G.Kaminskas.
