Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Lietuvos energija“ investuos beveik 2 milijardus litų, kad šiluma Vilniuje ir Kaune atpigtų trečdaliu

„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ tvirtina pradėjusi potencialių partnerių paiešką naujoms atliekomis ir biokuru kūrenamoms kogeneracinėms jėgainėms Vilniuje ir Kaune įrengti. Pastačius jas žadama šilumą didžiuosiuose šalies miestuose atpiginti net 30 proc.

„Lietuvos energijos“ planas – dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose net 30 proc. sumažinti šilumos kainą. Skaičiuojama, kad tai būtų įmanoma Vilniuje ir Kaune įrengus naujas kogeneracines elektrines. Tokiu būdu vienas namų ūkis (60 kv.m standartinis butas nerenovuotame daugiabutyje) per šildymo sezoną sutaupytų 600 Lt.

60 proc. reikalingos šilumos

Naujosios jėgainės pagamintų apie 60 proc. reikalingos šilumos šių miestų centrinės šildymo sistemos vartotojams. Pagaminama šiluma būtų pardavinėja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytomis kainomis, o elektra – rinkos kaina, be papildomų valstybės subsidijų.

Vilniuje toks projektas turėtų kainuoti, preliminariu vertinimu, iki 1,2 mlrd. Lt, Kaune – iki 700 mln. Lt.

„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno teigimu, projektai būtų įgyvendinami naudojantis ES parama iš 2014-2020 metų finansavimo periodo, o „Lietuvos energija“ įpareigota vystyti projektus. „Kertinis tikslas yra mažinti šilumos kainą, kad būtų pagaminta kuo daugiau energijos iš vietinių šaltinių, Lietuvoje, kad pagaminta elektra būtų realizuota už rinkos kainą be papildomos paramos. Ir panaudoti ES paramą“, – teigė D.Misiūnas.

Didžiausi vartotojai, didžiausios kainos

D.Misiūno teigimu, Vilnius ir Kaunas yra didžiausi šilumos vartotojai, tačiau kainos čia didžiausios – nematoma tikėtino masto ekonomikos poveikio.

„Pažiūrėjus į kainas, atrodo, kad geriausiai tvarkosi mažosios savivaldybės, prasčiausiai – didieji miestai. Negaunamas tas efektas, kokio galima būtų tikėtis iš didžiųjų miestų. Galima būtų palyginti Vilnių ir Panevėžį, kur taip pat didelis centralizuotas šilumos ūkis, bet imasi iniciatyvos savivaldybės įmonė. Klaipėdoje vasarą kainos žemos, bet žiemą vėl grįžtama į tą patį lygį ir negaunamas toks efektas, kokio norėtųsi“, – kalbėjo „Lietuvos energijos“ vadovas.

Šiuo metu yra paskelbta atvira apklausa, kurioje gali dalyvauti visos tiek Lietuvos, tiek užsienio bendrovės, turinčios patirties šilumos gamyboje. D.Misiūnas teigė, kad tai galėtų būti „Vilniaus energija“, „Fortum“, „Kauno energija“, Vilniaus šilumos tinklai. Domisi ir užsienio bendrovės.

Atliekas degins visus metus

Nesiejame abiejų projektų, kad į abiejų miestų projektus ateitų tas pats investuotojas. Tai gali būti skirtingi investuotojai, gali būti keli partneriai, kurie gali ateiti kartu, gali – atskirai, – sakė D.Misiūnas.

Anot D.Misiūno, atliekos būtų deginamos visus metus, o biokuras – tik žiemą, kai šilumos poreikis yra kur kas didesnis. Tiek Vilniuje, tiek Kaune atsirastų du įrenginiai – vienas skirtas atliekų, kitas – biokuro deginimui.

Paklaustas, ar abiem projektams Vilniuje ir Kaune bus ieškoma vieno investuotojo, D.Misiūnas tai paneigė: „Nesiejame abiejų projektų, kad į abiejų miestų projektus ateitų tas pats investuotojas. Tai gali būti skirtingi investuotojai, gali būti keli partneriai, kurie gali ateiti kartu, gali – atskirai. Norime matyti ir savivaldybes dalyvaujant. Gal vienas partneris ateis su technologija, kitas – su finansiniais ištekliais, tokius pavyzdžius matome kitose šalyse.“

Atliekų deginimui bus reikalingi nauji įrenginiai, kadangi dabar esantys tam netiks. Biokurui tikimasi konvertuoti esančius katilus. Vilniuje – TEC Nr.3, Kaune – Petrašiūnų elektrinėje. 

Vilnius turi savo pasiūlymą

Vilniaus meras Artūras Zuokas yra ne kartą kritikavęs „Lietuvos energijos“ projektą. Jo teigimu, Vilniaus savivaldybė yra pasiūliusi savo projektą, kuris esą būtų pigesnis ir efektyvesnis, o šilumos kaina sumažėtų daugiau nei perpus.

Tačiau D.Misiūnas įsitikinęs, kad tiek savivaldybės, tiek „Lietuvos energijos“ tikslas tas pats – sumažinti šilumos kainą vartotojams ir pagaminti kuo daugiau energijos naudojant vietinį kurą. O Vilniaus savivaldybė tikrai galės įnešti savo indėlį į šį projektą, siūlyti gamybinę bazę ir pan. „Iš savo pusės tikrai nematome jokios konkurencijos“, – užtikrino „Lietuvos energijos“ vadovas.

D.Misiūno teigimu, projektai galėtų būti įgyvendinti per trejus metus – tad 2017 metais tiek Vilnius, tiek Kaunas naujosios elektrinės galėtų jau veikti.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką