Pasak įmonės, įgyvendinus šį projektą bus išspręsta sąvartynuose kaupiamų atliekų problema, sumažintos energijos kainos miesto gyventojams, padidintas energetinis saugumas ir užtikrinta švari energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių.
EIB paskola šiam projektui bus skirta iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), dar vadinamo Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio planu.
Finansuojamoje naujoje kogeneracinėje jėgainėje energija bus gaminama deginant biokurą ir po rūšiavimo likusias komunalines atliekas.
Finansuojamoje naujoje kogeneracinėje jėgainėje energija bus gaminama deginant biokurą ir po rūšiavimo likusias komunalines atliekas. Jos elektrinė galia sieks 92 MW, šiluminė – 229 MW.
Jėgainėje pagaminta elektros energija bus paskirstoma šalies elektros tinklais, o šilumos energija bus tiekiama Vilniaus miesto gyventojams. Suskaičiuota, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė į elektros tinklus per metus patieks 400 GWh elektros energijos, o į Vilniaus miesto šilumos tinklus – 1200 GWh šilumos energijos ir taip užtikrins patikimą šilumos tiekimą mažesnėmis kainomis, palyginti su alternatyvomis.
Modernios kogeneracinės jėgainės technologinis pranašumas užtikrins atliekų tvarkymą ekologišku būdu. Efektyviai gaminant elektros energiją bei šilumą į atmosferą bus išmetama gerokai mažiau CO2, palyginti su iškastinį kurą naudojančiomis jėgainėmis. Vilniaus kogeneracinė jėgainė padidins šalies energijos gamybos apimtis iš vietinių išteklių, pagerins energijos tiekimo patikimumą ir didins Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Projektą planuojama užbaigti 2018 m.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė taip pat padės spręsti atliekų tvarkymo problemą – užuot kaupiamos sąvartynuose, išrūšiuotos, perdirbti netinkamos, bet energetinę vertę turinčios atliekos bus panaudojamos kaip kuras elektros energijai ir šilumai gaminti. Suskaičiuota, kad naujos kogeneracinės jėgainės statybos metu bus sukurta apie 750 darbo vietų, o pastačius jėgainę – apie 100 nuolatinių darbo vietų.
