Šis projektas, kurio metu šalia Gariūnų esančioje elektrinėje būtų įrengtas biokuro katilas, išties brangus. Savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai praėjusią savaitę pateikė siūlymą, kad termofikacinėje elektrinėje būtų galima įrengti 540 megavatų galios biokuro katilą, kurio šilumos galia siektų 360 megavatų, o elektros galia – 180 megavatų. Visa tai kainuotų 720 mln. Lt.
„Lietuvos energija“: tokia jėgainė Vilniui per didelė
Dėl šio projekto Vilniaus meras Artūras Zuokas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Lietuvos energija“ kurti bendrą įmonę jėgainės rekonstrukcijai, tačiau pastarosios vadovas D.Misiūnas tikina, kad dabar savivaldybė teikia skubotą sprendimą, nesuderintą su jais.
Visiškai neatsižvelgta į pramoninių ir komunalinių atliekų panaudojimo potencialą Vilniuje bei daugiabučių namų renovavimo poveikį šilumos vartojimui, – BNS sakė D.Misiūnas.
„Visiškai neatsižvelgta į pramoninių ir komunalinių atliekų panaudojimo potencialą Vilniuje bei daugiabučių namų renovavimo poveikį šilumos vartojimui“, – trečiadienį BNS sakė D.Misiūnas, tvirtindamas, kad jėgainė yra tokia didelė, jog pasaulyje vos dvi įmonės gali pagaminti tokius katilus. Ir esą ji per didelė Lietuvos sostinei.
Tačiau A.Zuokas įsitikinęs, kad klausimą bandoma politizuoti. Esą jis nuo pat pradžių teigęs, kad vos Vilnius pasiūlys realų sprendimą, kaip atsisakyti importuojamų dujų iš Rusijos ir sumažinti šilumos kainą, atsiras bandymų projektą žlugdyti.
A.Zuokas: projektą bando žlugdyti
„Tą mes matome taryboje iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) veiksmų, kurie bandė blokuoti šio klausimo patekimą net į darbotvarkę. Tai tik dar kartą patvirtina, kad kai tik Vilnius ir Kaunas, kurie yra didžiausi dujų vartotojai, nori realiai sumažinti šilumos kainas, o tokia galimybė atsirado tik dabar, kai liepą Seimas Vyriausybės teikimu priėmė įstatymą, kuriame numatoma didiesiems miestams gauti ES paramą pereinant prie vietinio kuro, iš karto atsiranda bandymų trukdyti įgyvendinti šituos projektus“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Kai tik Vilnius ir Kaunas, kurie yra didžiausi dujų vartotojai, nori realiai sumažinti šilumos kainas, iš karto atsiranda bandymų trukdyti įgyvendinti šituos projektus, – kalbėjo A.Zuokas.
A.Zuoko teigimu, savivaldybei labiausiai rūpi sumažinti šilumos kainą, o „Lietuvos energijos“ tikslai kiti, pagal jų siūlymą didelės įtakos šilumos kainai nebus, o jiems labiau rūpi įmonės pelnas. Esą pagal savivaldybės siūlomą projektą kaina už šilumą sumažėtų 22 proc.
„Lietuvos energija“ siūlo savo alternatyvą. Jie planuotų statyti naują jėgainę (Vilniaus savivaldybė siūlo katilą diegti TEC Nr.3), biokuro katilo galia būtų 220 megavatų, šilumos galia siektų 150 megavatų, o elektros galia – 70 megavatų. Investicijos irgi būtų mažesnės – 560 mln. Lt.
Opozicija prieštarauja
Tačiau, A.Zuoko teigimu, investicijos vienam megavatui pagal siūlomą „Lietuvos energijos“ projektą siektų net 2,54 mln. Lt, o pagal savivaldybės – 1,33 mln. Lt. Be to, bus rengiama paraiška ES dėl paramos, esą yra tikimybė gauti 60, o gal ir dar daugiau procentų reikalingos sumos.
Vilniaus tarybos opozicija – TS-LKD frakcijos atstovai išsakė nuogąstavimus, kad turint tokius biokuro katilus bus paprasčiausiai pritrūkta kuro.
Anot TS-LKD frakcijos nario Vido Urbonavičiaus, nesunku įžvelgti „Vilniaus energijos“ valdytojos „Dalkia“ ir koncerno „Icor“ interesus. Savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai lėšų neturi, tad kažkas projektą turės finansuoti – pagelbėti galėtų tas pats „Icor“.
Vilniaus savivaldybės skolos šiuo metu siekia apie milijardą litų.
