Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mįslė, nužudžiusi tris nepriklausomus elektros tiekėjus

AB „Litgrid“ Sistemos valdymo centras
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / AB „Litgrid“ Sistemos valdymo centras
Šaltinis: energymarket.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

2013-ieji elektros tiekėjams įsimins kaip netikėtai užgriuvusios nelaimės metai. Tačiau klausimas, kodėl rudenį kilo dar neregėta elektros kainų krizė, mirtinai nupurčiusi tris elektros tiekėjus, gali ir likti iki galo neatsakytas.

Pasiūlė peržiūrėti susitarimą

Tiek perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, tiek nepriklausomi elektros tiekėjai sutinka tik dėl vieno – kad elektros kainos nešokinėtų po 20–30 proc., reikia turėti savus konkurencingus elektros gamybos pajėgumus.

Tokiu gamybos šaltiniu dažniausiai minima Visagino atominė elektrinė (AE). Tačiau kol nėra politinės valios įgyvendinti šį projektą, energetikams tenka aiškintis, kodėl Lietuvą purtė dar nematytos elektros kainos.

Spalio mėnesį nepriklausomi elektros tiekėjai dūrė pirštu į Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorius – neva dėl jų susitarimo pirmiausia pirkti vietos gamintojų patiektą elektrą sumažėjo pigaus importo galimybė iš Rytų.

„Litgrid“ savo ruožtu suskubo pasiūlyti peržiūrėti šį susitarimą. Po kurio laiko Lietuvos perdavimo sistemos operatorius pranešė matąs galimybę iš esmės peržiūrėti jungčių pralaidumų paskirstymo elektros rinkai galimybes. „Litgrid“ manymu, taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos importuoti daugiau elektros į deficitines Lietuvos ir Latvijos rinkas.

Arčiausiai tiesos vis dėlto yra paaiškinimas, kad spalio krizė pirmiausia kilo dėl to, kad buvo remontuojama Kaliningrado termofikacinė elektrinė.

Lemiamas veiksnys – Kaliningradas

Arčiausiai tiesos vis dėlto yra paaiškinimas, kad spalio krizė pirmiausia kilo dėl to, kad buvo remontuojama Kaliningrado termofikacinė elektrinė. Todėl ši Rusijos sritis tapo deficitiniu regionu – iš eksportuotojo tapo importuotoju.

EnergyMarket.lt kalbinti energetikai teigė, kad Kaliningrado srityje kone kasmet įvykdavo dalinis arba visiškas elektros sistemos užgesimas (default). Taip buvo ir šių metų liepos mėnesį.

Todėl pagaliau nuspręsta susitvarkyti taip, kad sistema galėtų dirbti salos režimu. Remontas užtruko, o vietoj to, kad į sistemą perduotų pigią elektrą, Kaliningrado sritis ėmė elektrą iš sistemos ir taip dar padidino deficitą. Dėl to kainos kilo į neregėtas aukštumas.

Kodėl negelbėjo Baltarusija?

Tačiau tuomet kyla natūralus klausimas – kodėl nebuvo galima importuoti pigios elektros per Baltarusiją? „Litgrid“ duomenimis, Lietuvos-Baltarusijos pjūvio pralaidumas tuomet buvo išnaudojamas tik 42 proc. Palyginimui – Lietuvos-Kaliningrado pjūvis buvo išnaudojamas 88 proc., Latvijos-Estijos – 94 proc.

Į klausimą, kodėl elektra nebuvo importuojama per Baltarusiją, niekas tiksliai atsakyti negali. Yra du atsakymo variantai – elektros tiekėjai dėl kažkokių priežasčių nepatiekė elektros arba vyko remonto darbai linijoje, kuria elektra patenka į Baltarusiją.

Importą galėtų padidinti iki 16 proc.

O ką galima pakeisti anksčiau minėtame perdavimo sistemos operatorių susitarime?

„Baltijos šalys, panaudodamos Kruonio hidroakumuliacinėje, Lietuvos elektrinėje ir Latvijos hidroelektrinėje turimus galios rezervus, galėtų daugiau pralaidumų suteikti elektros prekybai ir taip suvaldytų kainų šuolius elektros biržoje. „Litgrid“ specialistų skaičiavimai rodo, kad efektyvesnis esamų pralaidumų panaudojimas leistų padidinti importo apimtis į deficitines Latvijos ir Lietuvos elektros energetikos sistemas nuo 8 iki 16 proc.“, – teigė „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Vasarą ir rudenį, kuomet vyksta dauguma suplanuotų elektros perdavimo linijų ir elektrinių remontų, deficitinė šalies elektros rinka tampa ypač priklausoma nuo importo galimybių.

„Litgrid“ atstovai dar kartą konstatavo, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, elektros deficitas tapo kasdiene Lietuvos energetikos sistemos situacija – apie du trečdalius Lietuvoje suvartojamos elektros energijos yra importuojama.

Vasarą ir rudenį, kuomet vyksta dauguma suplanuotų elektros perdavimo linijų ir elektrinių remontų, deficitinė šalies elektros rinka tampa ypač priklausoma nuo importo galimybių, o bet koks pokytis importo struktūroje ar techninių galimybių importuoti elektros sumažėjimas lemia didelius elektros kainos svyravimus.

Visagino AE skęsta nežinioje

Spalio elektros kainų krizė, kaltųjų paieškos ir po to sekantys aiškinimai apie krizės priežastis dar kartą įrodo, kad Lietuvai labai svarbi yra vietinė generacija. Tiek elektros kainos, tiek energetinio saugumo požiūriu.

Tačiau atsakymo dėl Visagino AE vis dar nėra. Kitų energetikos projektų ar sprendimų – taip pat. O tai iškart pradeda kelti politines aistras.

„Panašių situacijų, kai iš kaimyninių valstybių negausime elektros energijos, gali susiklostyti ir ateityje, todėl rūpi išsiaiškinti, ar Vyriausybė apskritai turi veiksmų planą suvaldyti neprognozuojamus drastiškus kainų svyravimus esant ekstremalioms situacijoms ir siekia turėti konkurencingą savo elektros energijos gamybą“, – tokį paklausimą Vyriausybės vadovui pateikė šešėlinis energetikos ministras Dainius Kreivys.

EnergyMarket.lt
 

energymarket.lt
Komentarai
Temos Energetika
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką