Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujos galimybės: skalūnų gręžinius naudosime geoterminei šilumai

Ant radiatoriaus džiūsta pirštinės
BFL/Vyginto Skaraičio nuotr. / Ant radiatoriaus džiūsta pirštinės
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos geologijos tarnybos atliktų daugiau kaip 500 tyrimų duomenys rodo, kad Šilutės apylinkėse, kur numatoma pakartotinai skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą, žemės gelmės yra gerokai karštesnės. Ši iš uolienų išgaunama šiluma gali būti naudojama šildymui ar elektrai gaminti.

„Žemės gelmių šiluma – tai neišsenkantis energijos šaltinis, kurį turime ir savo šalies teritorijoje. Puiki žinia yra ta, kad angliavandenilių išteklių žvalgybai, gavybai ir jų ištyrimui skirti gręžiniai gali būti naudojami geoterminei žemės gelmių energijai išgauti. Juos tereikės tik pagilinti. Tai leis sutaupyti milijonus litų plėtojant geoterminę energetiką“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Vakarų Lietuvos terminis organinės medžiagos brandumas molingų uolienų, perspektyvių netradicinių angliavandenilių potencialui (skalūnų), sluoksniuose kinta nuo 0,7–1,4% Ro. Šis geologinis rodiklis rodo, ar organinė medžiaga yra virtusi dujomis, ar yra skystos naftos pavidalo.

Vakarų Lietuvoje pagal šį rodiklį skalūnų angliavandeniliai yra daugiausia skysto (galimai naftos, kondensato) būvio.

Pavyzdžiui, Hanoverio (Vokietija) miesto centre iš 3,5 km gylio gręžinio šiluma išgaunama iš uolienų, kurių temperatūra yra 120 laipsnių. Tai neišsenkantis atsinaujinančios energijos šaltinis.

Šilutės apylinkėse skalūnų brandumas yra didesnis ir siekia 1,95% Ro. Šiame plote skalūnų angliavandeniliai yra dujos. Skalūnų dujas yra lengviau išgauti nei naftą, tad Šilutės apylinkės yra perspektyvesnės.

Ši padidinto brandumo anomalija atitinka Vakarų Lietuvos geoterminę anomaliją – tai vieta kur žemės gelmės yra gerokai karštesnės nei gretimose teritorijose esantys sluoksniai tame pačiame gylyje. Šios anomalijos ribose 2 km gylyje vandens temperatūra siekia 100 oC, o giliau, 3–4 km gylyje, uolienos gali būti įkaitusios iki 150 oC ir daugiau. Iš tokios temperatūros uolienų gręžiniais galima išgauti petrogeoterminę energiją ir naudoti ją šilumai ar elektrai gaminti.

Pavyzdžiui, Hanoverio (Vokietija) miesto centre iš 3,5 km gylio gręžinio šiluma išgaunama iš uolienų, kurių temperatūra yra 120 laipsnių. Tai neišsenkantis atsinaujinančios energijos šaltinis.

Plotas, kuriame Lietuvoje numatoma pakartotinai skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą, patenka į geoterminės anomalijos ribas. Atlikus skalūnų angliavandenilių žvalgybą ir gavybą, jiems tirti ir išgauti skirti gręžiniai (juos pagilinant) galėtų būti panaudoti geoterminei žemės gelmių energijai išgauti. Giliems gręžiniams daryti yra naudojama ta pati technologija, tik skalūnai slypi apie 2 km gylyje, o karšti žemės gelmių sluoksniai – giliau.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką