Visame pasaulyje yra natūralių naftos ir dujų rezervų, slūgsančių karbonito (gamtinis koksas – gamtoje susikarbonizavusios anglys) dariniuose, ir daugiausia tokių turtų karbonatinėse uolienose yra Viduriniuosiuose Rytuose.
Karbonatai yra nuosėdinių akmenų plotai, pavyzdžiui, kalkakmenio, kuriame yra daug natūralių suskilimų.
Karbonito dariniuose yra apie 60 proc. pasaulio naftos išteklių ir apie 40 proc. pasaulio dujų.
Viduriniuosiuse Rytuose apie 70 proc. naftos ir 90 proc. dujų slypi karbonite, teigia naftos paslaugų milžinė „Schlumberger“.
Atliekant hidraulinį ardymą, vanduo su chemikalais yra įleidžiami po žeme, kad būtų įmanoma išlaisvinti naftą ir dujas. Jau tapo įprasta naudoti hidraulinį spaudimą, kad suskiltų žemė.
Tuo metu karbonatuose esanti nafta ir dujos išlaisvinami proceso, kuris angliškai vadinamas acidization (nuo žodžio rūgštis). Proceso metu vanduo, sumaišytas su vandenilio chloridu (druskos rūgštimi), yra pumpuojamas į gręžinį, o tada – į karbonato darinius, kur išsišakoja.
„Enter Fishbones”, Rune Freyerio įsteigtas Norvegijos startuolis, yra laikomas didžiausiu šio klausimo ekspertu.
Įmonė per artimiausius 6 mėnesius ketina technologiją įdiegti Saudo Arabijoje. Jos užsakovas nėra atskleidžiamas.
Naftos paslaugų kompanija „Baker Hughes“ skaičiuoja, kad Saudo Arabija yra penkta pasaulio valstybė pagal atsinaujinančių dujų rezervus. Didelė dalis jų yra karbonato dariniuose.
Saudo Arabija yra penkta pasaulio valstybė pagal atsinaujinančių dujų rezervus. Didelė dalis jų yra karbonato dariniuose.
Tačiau Saudo Arabija negali pasigirti vandens ištekliais, kurių ypač reikia atliekant ardymo procesus.
„Fishbones“ technologija naudoja 95 proc. mažiau skysčių ir yra specialiai sukurta atsinaujinantiems naftos ir dujų rezervams karbonato dariniuose.
Saudo Arabija pastaruoju metu daug investuoja į naujų technologijų naftos ir dujų pramonėje paiešką, tačiau problema ir čia tokia pati kaip JAV: išgauti tokius išteklius yra brangu, o parduoti juos tenka pigiai.
Todėl tokia technologija kaip „Fishbones“ yra labai svarbi – ji gali padėti ištekliams sparčiau atsinaujinti ir taip atpiginti naftos ir dujų gavybą, kas turėtų paskatinti jų pardavimą.
Galimybės Saudo Arabijoje įmonę intriguoja labiausiai, tačiau „Fishbones“ taip pat dirba su projektais Norvegijoje ir Teksase.
Norvegijoje bendrovė dirba valstybei ir „Statoil“, kuri yra viena „Fishbones“ investuotojų.
2014 metų bandomąjį projektą Teksase parėmė grupė ekspertų, kurią sudarė BP, „ConocoPhillips“, Danijos Šiaurės jūros fondas, Danijos valstybinė įmonė „Dong“, „Hess“, Maersk“, Royal Dutch Shell“, „Statoil“ ir „Total“.
Schema primena žuvies ašaką – pagrindinis šulinys yra didžiausias žuvies kaulas, o maži išsišakojantys tuneliai primena smulkiąsias žuvies ašakas.
„Fishbones“ sistemoje vamzdeliai su adatomis yra sujungiami, juos instaliavus į horizontalius arba vertikalius šulinius. Jais teka vanduo su rūgštimi, spaudimas adatas įstumia į uolienas po žeme, jos padaro mažyčius tunelius akmenyje.
Maždaug po penkių valandų nustojama pumpuoti rūgštį, o po žeme jau būna sukurta didžiulė nedidelių tunelių sistema, iš kurios ir yra paimamos dujos ir nafta. Visa schema primena žuvies ašaką – pagrindinis šulinys yra didžiausias žuvies kaulas, o maži išsišakojantys tuneliai primena smulkiąsias žuvies ašakas.
Kol kas sunku pasakyti, ar bendrovei rinkoje pasiseks. Ji įsikūrė prieš aštuonerius metus, tačiau pirmieji banopmieji projektai buvo pradėti tik 2013-2014 metais.
