Viršijo normas
Praėjusiais metais Šiauliai buvo absoliutūs „lyderiai“ tarp daugiausia kartų per metus viršijusių paros oro užterštumo normas. Kietųjų dalelių (KD10) paros leistiną normą leidžiama viršyti 35 dienas per metus. Šią normą Šiauliai peržengė jau balandžio mėnesį ir iki metų pabaigos pasiekė 49 parų ribą. O ir kitomis dienomis neretai būdavo arti paros leidžiamos ribos.
Nemažai prie taršos kietosiomis dalelėmis prisideda privatūs namai, kūrenantys neleistiną kurą (supjaustytus baldus ir pan.), taip pat pramonės subjektai.
Kaip pastebi Aplinkos apsaugos agentūros, vykdančios oro užterštumo monitoringą šalyje, atstovai, nemažai prie taršos kietosiomis dalelėmis prisideda privatūs namai, kūrenantys neleistiną kurą (supjaustytus baldus ir pan.), taip pat pramonės subjektai. Bet ne ką mažiau taršos sukelia ir vyraujant sausiems orams nevalomos miesto gatvės, ypač pavasarį, kol dar nebūna sulapoję medžiai. Pernai valdininkai laukė pavasario, kol problema pati išsisprendė.
Suaktyvino kontrolę
Šiemet per pirmus tris mėnesius Šiauliuose oras kietosiomis dalelėmis buvo užterštas žymiai rečiau nei kiti šalies miestai (tik dešimt kartų, kai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda atitinkamai 31, 20, 20). Aplinkosaugininkai tikina, kad buvo sustiprinta kontrolė, aktyviau tikrinami privatūs namai, pramonės subjektai ir kiti potencialūs teršėjai, tad didesnės taršos išvengti pavyko.
„Jokiu būdu negaliu Savivaldybės teisinti, bendrauju, juos spaudžiu. Šiais metais padėtis pakankamai pagerėjusi, palyginti su praėjusiais metais, pernai sunki buvo. Šiemet dešimt kartų, kituose miestuose daugiau, net Akmenėje labiau užterštas oras. Mes pakankamai aktyviai kontroliavome individualius gyventojus, įmones, kurios degindavo medienos plokštes, tepalus“, – dienraščiui „Šiaulių naujienos“ tvirtino Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Šiaulių miesto agentūros vedėjas Alvydas Kairys.
Nesijaučia ramūs
Vis dėlto net ir pagerėję rezultatai metų pradžioje neturėtų būti priežastis atsipalaiduoti, mano Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė. Jos teigimu, oro tarša žymiai padidėja ne tik šildymo sezono metu, bet ir balandžio-gegužės mėnesiais, kai vyrauja šilti ir sausi orai. Specialistės nuomone, reikėtų deramą dėmesį skirti centrinės miesto dalies priežiūrai.
„Prasideda žolės deginimas, jei sausesni orai, pakeltoji tarša bus. Vien dėl to, kad praėjusieji metai buvo ekstremalūs, jau dabar prevencija užsiimti reikėtų. Numatyti laistymą, efektyvų valymą, kad pakeltoji tarša gyventojams nepakliūtų. Nebūčiau tokia rami, panikos kelti nereikia, bet balandžio-gegužės mėnesiais pikas ir po to šildymo sezono pradžia. Neramumas atsiperka, jei Savivaldybė sureaguotų iš anksto, bent jau centrinę dalį tvarkytų. Jei keletą metų iš eilės tarša nesiektų 35 dienų, būtų galima sakyti, kad taršos mažinimo problema veikia. Prieš keletą metų riba buvo peržengta, tada suaktyvino kontrolę, po to buvo tarpas, kai neviršijo, bet po to užmigo ant laurų galbūt. Šiauliai pasižymi, kad tarša dažniau viršijama“, – teigė J. Karalevičienė.
Daug automobilių
Šiaulių miesto savivaldybė prieš keletą metų, reaguodama į gausų sniegą, planavo kai kuriose miesto gatvėse pastatyti kelio ženklus, kurie įpareigotų automobilių savininkus tam tikromis dienomis atlaisvinti gatvės pakraščius. Taip sudarant galimybes nuvalyti gatves. Tačiau planai taip ir baigėsi tik svarstymu. Pasak tuomet diskusijoms pirmininkavusio dabar mero patarėju dirbančio Vaclovo Vingro, sustatyti ženklus nėra taip paprasta, o ir pačią problemą reikėtų spręsti ne dėl vienos ekstremalios situacijos.
„Prieš keletą metų, kai buvo labai gausiai prisnigę, tarėmės, kaip išvalyti gatves. Prie šaligatvių daug automobilių pristatyta, valančios mašinos negali gatvių išvalyti. Bet diskusijos taip ir liko. Viena iš pagrindinių priežasčių – yra labai daug automobilių, pastatytų prie gatvės, kuriuos yra palikę emigrantai ar ilgėliau išvykę žmonės. Policija galėtų tokius automobilius nuvilkti, bet tai neturi būti tiesmukas problemos sprendimas. Šiauliečiai turėtų patys suprasti, nepalikti savo automobilių vienoje vietoje ilgam laikui, nes tada sunku gatves valyti tiek žiemą, tiek šiltuoju metų laiku. Kaip ir su parkomatais, buvo daug neaiškumų, bet sistemą perprato ir priprato žmonės. Taip ir šiuo atveju, ženklus pastačius iš pradžių galbūt būtų sunku gyventojams“, – sakė V. Vingras.
