„Situacija, kai iškritus gausesniam sniegui elektros netenka beveik aštuoniasdešimt tūkstančių gyventojų, nėra patenkinama. Būtina ieškoti sprendimų, kad tokie nepatogumai gyventojų nebevargintų, o elektros energijos tiekimo paslauga būtų kuo kokybiškesnė“, – pranešime spaudai cituojamas energetikos ministras Ž.Vaičiūnas.
Tuo tarpu Energetikos inspekcija paskelbė sudariusi komisiją, kuri aiškinsis, kodėl nutrūko elektra tokiam kiekiui gyventojų.
Praėjusį savaitgalį didelė dalis gedimų įvyko miškingose teritorijose ant oro linijų ir elektros laidų nuvirtus medžiams bei nukritus šakoms. Ministro teigimu, dėl elektros tiekimo patikimumo ir saugumo turi būti imtasi aktyvesnių veiksmų, raginant savininkus tinkamai prižiūrėti proskynas prie elektros linijų.
Susitikime kalbėta, kad miestuose ir miškingose vietovėse privaloma ne rečiau nei kas trejus metus atlikti oro linijų apžiūrą, siekiant nustatyti silpnąsias elektros tinklo vietas ir rasti tas vietas, kuriose gali kilti grėsmė energijos tiekimui.
„Turime sutelkti dėmesį ne į nemalonių vartotojams pasekmių, bet į priežasčių, dėl kurių kyla tokios problemos, šalinimą“, – sakė ministras ir užsiminė, kad gali būti tobulinami teisės aktai dėl medžių ir krūmų priežiūros elektros tinklų apsaugos zonose.
Tiesa, ministro teigimu, ESO pavyko operatyviai pašalinti elektros tiekimo sutrikimus, tačiau vis tik nebuvo užtikrintas, ypač pirmosiomis valandomis nuo ekstremalios situacijos pradžios, sklandus ir efektyvus gyventojų informavimas – dalis gyventojų tiesiog negalėjo prisiskambinti ir pranešti apie gedimus.
„Galimybė vartotojui greitai pranešti ir gauti informaciją apie kilusius elektros tiekimo sutrikimus yra mažiausia, ko gali tikėtis kiekvienas klientas iš kokybiškos paslaugos teikėjo. Sutarėme, kad šioje srityje bus gerinama teikiamų paslaugų kokybė ir pateikti konkretūs siūlymai, kaip tobulinti aptarnavimą“, – sakė ministras.
Subūrė net komisiją
Valstybinės energetikos inspekcija trečiadienį paskelbė sudariusi komisiją, kuriai pavesta balandžio 16 d. įvykusius elektros energijos tiekimo sutrikimus. Tai paskelbė pati inspekcija.
„Komisijai taip pat priskirta įvertinti energetikos įrenginių būklę, ar šie įrenginiai buvo eksploatuojami pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nustatyti, ar kokybiškai ir laiku įrenginiai buvo suremontuoti, profilaktiškai patikrinti ir apžiūrėti, taip pat ar laiku buvo imtasi visų priemonių atkuriant elektros energijos tiekimą vartotojams“, – skelbiama Inspekcijos pranešime.
Sutrikimų tyrimo komisija tyrimą turėtų baigti per 15 darbo dienų.
ESO žada bendrauti geriau
ESO savo ruožtu žada geriau bendrauti su klientais, peržiūrėti linijų keitimo kabeliais planą. Pasak ESO vadovės Dalios Andrulionienės, iš anksto numatyti ir prognozuoti elektros sutrikimo pirmąją Velykų dieną buvo neįmanoma, nes sinoptikai neprognozavo tokio didelio snygio.
„Buvo prognozuotas lengvas sniegas, neprisirišant prie kažkokių tai regionų, kuris realiai virto audra, medžių laužymu ir daugiau nei 15 centimetrų sniego sluoksniu. Natūralu, kad mes žmonių prieš šventes neinformavome, jog būkite pasiruošę, nes tiesiog nei sinoptikai, nei mes neprognozavome, kad taip viskas gausis“, – po susitikimo su Žygimantu Vaičiūnu BNS aiškino ESO vadovė.
Pasak D.Andrulionienės, komunikaciją su klientais ateityje ketinama gerinti, šie planai buvo pristatyti ir energetikos ministrui.
„Dirbant per partnerius, ką darėme iki šiol, mes niekada nepasieksime tokios kokybės ir stabilumo, kokio reikia mums ir mūsų klientams. Turime galvoti, kaip savo kanalais, per savo internetinį puslapį, patys priimdami žinutes ir panašiai, turėtume kuo artimesnį kontaktą su savo klientais“, – teigė D.Andrulionienė.
ESO vadovė pripažino, kad sekmadienį nuo 10 iki 12 valandos ryto ESO klientai iš esmės neturėjo galimybės prisiskambinti į skambučių centrą – šią paslaugą bendrovė perka iš kitos kompanijos.
„Todėl mes turime parengti veiksmų planą, kad ateityje klientai ne tik skambučiais, bet ir elektroninėmis žinutėmis, tiesiogiai mūsų internetiniame puslapyje galėtų nurodyti gedimo vietą ir kitą informaciją. Norime savo interneto puslapyje sukurti interaktyvų žemėlapį, kur klientai galėtų matyti apie kokius gedimus mes jau žinome, kokie gedimai jau yra pašalinti arba kada juos planuojama pašalinti“, – tvirtino D.Andrulionienė.
Siuntė ir SMS, ir laiškus
Pasak jos, savaitgalį ESO savo klientams išsiuntė apie 60 tūkst. SMS žinučių ir 45 tūkst. elektroninių laiškų, kuriuose buvo informuojama, kad įmonė žino apie sutrikimą ir kada jį ketinama atnaujinti.
„Norime didelę dalį klientų, kurie dabar turi galimybę ir internetu stebėti situaciją, nukrauti nuo telefono linijų, kad tikrai jomis naudotųsi tiktai tie, kurie neturi kitų alternatyvų“, – pridūrė ESO vadovė.
Jos teigimu, požeminiai elektros tinklai dabar sudaro maždaug penktadalį viso ESO tinklo, o 2025 metais jų dalį planuojama padidinti iki 40 procentų.
„Dabar vertiname, ar pavyks mums tai padaryti greičiau, naują investicijų planą turėsime iki rugpjūčio mėnesio. Ką tikrai darysime – nuo fragmentinio linijų kabeliavimo, kai tiesiog gesindavome gaisrus ir kabeliuodavome labiausiai gendančias vietas, pereisime prie kompleksinio. Matydami, kad linija yra sena, stengsimės tiesti kuo didesnius kabeliavimo ruožus, nes taip mes išlošime per masto ekonomiją. Vistiek mes perkame vieną rangovą, vieną vieta, vieną tvarkymą“, – aiškino D.Andrulionienė.
Tiesa, pasak jos, siekiant sparčiau tiesti požeminius tinklus, jau dabar kyla darbų rangovų trūkumo problema.
„Pastebime, kad darydami viešuosius investicijų pirkimus, kartais sulaukiame vieno rangovo pirkime, o kartais ir nė vieno. Tai reiškia, kad rinka jau yra prisisotinusi, nebesugeba sugerti tų investicijų, tų darbų, kuriuos mes norime padaryti darbų“, – sakė ESO vadovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad keičiant oro linijas į kabeliuotų linijų tinklą, keičiasi bendri tinklo techniniai parametrai ir konfigūracija.
„Mes turime iš naujo daryti tinklo vertinimo studijas, žiūrėti, kaip apskritai keičiasi mūsų tinklas, nes išauga kitų dalykų rizika, susijusių su elektros energijos tiekimo patikimumu ir saugumu“, – teigė D.Andrulionienė.
Ji sakė dabar negalinti pasakyti, kiek planuojama investuoti į požeminio tinklo plėtrą: „Kol kas dėliojame planą, bet šiais metais mūsų investicijų portfelis auga 30 procentų. Investicijų kreivė iki pat 2025 metų visą laiką didėja“.
Sekmadienio naktį iškritus gausiam sniegui, elektros buvo netekę apie 78 tūkst. rytų ir vidurio Lietuvos gyventojų – dalis vartotojų elektros neturėjo keliasdešimt minučių, kiti tiekimo atnaujinimo laukė parą ar ilgiau.
Įprasta procedūra
ESO atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba 15min sakė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos tyrimas yra įprasta procedūra po didelio kiekio gedimų, kuriuos sukėlė gamtos stichija.
„Kaip ir iki šiol, mes visapusiškai bendradarbiausime su inspekcija, tiriant aplinkybes ir ieškosime papildomų būdų, padidinti tinklo atsparumą ekstremaliems gamtos reiškiniams“, – teigė M.Burba.
