Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas tikina, kad miestų šilumos ūkį perdavus valstybei, šiluma atpigtų net trečdaliu

Šildymas
BFL/Vyginto Skaraičio nuotr. / Šildymas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Valstybei į perėmus Vilniaus ir Kauno šilumos ūkį, šildymas iki 30 proc. galėtų atpigti jau 2016-ųjų pabaigoje. Taip tvirtina prezidentės Nerijus Udrėnas.

„Jeigu šiandien investicijos būtų pradėtos daryti, tai realiai po dviejų metų, 2016 metų pabaigai, tam šildymo sezonui galima būtų pasiekti tą efektą. Svarbiausia, kada tuos sprendimus priimti politiniu lygiu, tada jau atiduoti technikams įgyvendinti šitą galimybę“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.

Anot jo, premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymai steigti valstybės valdomas įmones, kurios valdytų šilumos ūkį, leistų skaidriai ir aiškiai nustatyti šilumos kainas.

Anot N.Udrėno, premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymai steigti valstybės valdomas įmones, kurios valdytų šilumos ūkį, leistų skaidriai ir aiškiai nustatyti šilumos kainas

„Premjeras pristatė pasiūlymą, kad Vilniuje ir Kaune būtų steigiamos valstybinės įmonės, kur valstybė turėtų 51 proc. akcijų, ir atitinkamai būtų pastatyti tokie kogeneraciniai pajėgumai, kurie gamintų šilumą ir elektrą. Jie būtų visiškai skaidriai reguliuojami kainų reguliatoriaus, šalia to dar būtų labai skaidrus valdymas ir tai užbrėžtų kainų ribą, kuri būtų aiški, skaidri ir realiai pagal skaičiavimus mažiausiai 30 proc. šilumos kainą būtų galima sumažinti“, – kalbėjo N.Udrėnas.

Prezidentės patarėjo teigimu, į naujai kuriamas įmones galėtų investuoti ir savivaldybės.

„Šalia valstybės investicijų galėtų būtų pritraukiami pinigai iš privataus ar savivaldybių kapitalo. Deja, žinome, kad tos savivaldybės su finansais tvarkosi nelabai kaip, bet jos gali įnešti tam tikrą turtą į tą įmonę ir taip užtikrinti balansą tarp valstybės, savivaldybės ir šilumos vartotojų interesų“, – teigė N.Udrėnas.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Nerijus Udrėnas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Nerijus Udrėnas

„Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno teigimu, preliminariai skaičiuojama, jog į Vilniaus šilumos ūkį reikėtų investuoti daugiau kaip 1 mlrd. litų, o į Kauno – apie 500-600 mln. litų

Praėjusią savaitę premjeras pareiškė, jog šilumos ūkis turi būti valdomas valstybės. Anot jo, siekiant Vilniuje ir Kaune kainas sumažinti iki 30 proc., numatoma sukurti specialią bendrovę, kurią kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, o ateityje būtų pritraukta ir privataus kapitalo. Lėšų projektams tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.

„Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno teigimu, preliminariai skaičiuojama, jog į Vilniaus šilumos ūkį reikėtų investuoti daugiau kaip 1 mlrd. litų, o į Kauno – apie 500-600 mln. litų.

„Lietuvos energija“ planuoja įgyvendinti bendrą projektą su „Kauno energija“, modernizuojant Petrašiūnų elektrinę, kur galėtų būti įrengta 60 megavatų galios kogeneracinė elektrinė.

„Lietuvos energija“ taip pat ketina investuoti į naują biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę Vilniuje.

Vilniuje ir Kaune šiuo metu šilumos kainos yra vienos didžiausių šalyje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką