Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pusantro milijono elektros vartotojų: ar politikai norės juos atiduoti?

Iš rinkos stumiamų 75 W galingumo lempučių pardavimas ES  pastaruoju metu išaugo 35 proc.
„15min“ nuotr. / Gyventojai kitąmet galės rinktis ne tik valstybinį, bet ir nepriklausomus elektros tiekėjus.
Šaltinis: energymarket.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

2015-ieji turėtų tapti lūžio metais Lietuvos elektros rinkoje. Priežastys dvi: šalį jungtimi „Nord Balt“ pasieks pigi skandinaviška elektra ir nebebus reguliuojami tarifai gyventojams. Tačiau aiškėja, kad buitinių vartotojų įsiliejimui į rinką niekas net nesiruošia.

Du vienas kitą neigiantys dokumentai

Jungtis su Skandinavija į Lietuvą atneš ir skandinaviškas kainas, kurios yra gerokai mažesnės. Ypač pavasarį ir rudenį, kai visu pajėgumu veikia daugybė Norvegijos hidroelektrinių. Šį mėnesį pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos „EstLink 2“ taip pat užtikrina didesnę galimybę importuoti pigesnę elektrą.

Šioms permainoms ruošiasi ir nepriklausomi elektros tiekėjai. Tačiau vis garsiau pradėta kalbėti, kad apie 30 proc. šalies elektros suvartojantys gyventojai ir toliau liks valstybinės įmonės LESTO klientais.

Jei buitiniai vartotojai neturės ekonominių paskatų rinktis nepriklausomus tiekėjus, tai jie ir toliau pirks elektrą iš visuomeninio tiekėjo už reguliuojamas kainas.

Lietuvos elektros rinkos plėtros planas numato, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. visiems elektros energijos vartotojams taikomi nereguliuojami elektros energijos tarifai.

Tačiau Elektros energetikos įstatymas nustato, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. visuomeninis tiekėjas LESTO privalo sudaryti sutartis su buitiniais vartotojais, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Žodžiu, jei buitiniai vartotojai neturės ekonominių paskatų rinktis nepriklausomus tiekėjus, tai jie ir toliau pirks elektrą iš visuomeninio tiekėjo už reguliuojamas kainas.

Pirmauja Estija

Kaip vertinti tokią situaciją? Neoficialiuose pokalbiuose elektros tiekėjai užsimena, kad politikams yra labai patogu išlaikyti įtaką rinkėjams – pavyzdžiui, prieš rinkimus sumažinti elektros kainą. Be to, dalį elektros sanaudų kompensuoja verslo vartotojai.

Elektros tiekėjo „Elektrum“ vykdantysis pardavimo vadovas Ričardas Tvaronas pastebėjo, kad Baltijos šalyse galioja tas pats ES reguliavimas, tačiau tris valstybes lyginti nėra lengva, mat šiuo metu Estijoje rinka yra atverta ir verslui, ir namų ūkiams, o Lietuvoje ir Latvijoje – tik verslo objektams.

„Rinkos atsivėrimas, suteikęs galimybę verslui rinktis nepriklausomą tiekėją, sutarties terminus, sąlygas buvo įvertintas teigiamai. Tuo tarpu kalbant apie buitinius vartotojus, Lietuvoje situacija kiek kitokia, nei Estijoje ar Latvijoje. Estijoje rinkos atsivėrimas vyko pagal numatytus etapus. Latvijoje paskutinis etapas – rinkos liberalizacija buitiniams vartotojams – nukeltas iki 2015 m. sausio 1 d. Visgi ši data nėra atsitiktinė, nes tai galutinė data visiškam rinkos atsivėrimui pagal esamą ES reguliavimą“, – kalbėjo R.Tvaronas.

Tuo tarpu Lietuvoje Elektros energetikos įstatymas numato, kad buitiniai vartotojai turi galimybę rinktis tiekėją jau nuo 2013 m. Tačiau prognozuoti, ar ir kaip toliau bus sprendžiamas šis klausimas, elektros tiekėjai nesiryžta.

„Lietuvoje situacija kol kas neaiški, kadangi Elektros energetikos įstatyme nenumatytas tikrasis rinkos liberalizavimas, palikta galimybė buitiniams vartotojams taikyti reguliuojamą tarifą. Taigi, nors ir yra teorinė galimybė buitiniam vartotojui šiuo metu rinktis nepriklausomą tiekėją, tačiau nustatytas reguliuojams tarifas pagal dabartines rinkos kainas yra ganėtinai žemas“, – teigė elektros tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.

Tam kruopščiai turi pasiruošti ne tik tiekėjai, bet – dar svarbiau – skirstomųjų tinklų operatorius LESTO, kad vartotojai nepatirtų staigaus šoko.

Tuo tarpu LESTO laikosi pozicijos, kad minėtos problemos tėra įstatymų leidėjų reikalas.

Kas pradės informuoti gyventojus?

Pasak R.Tvarono, kalbant apie konkrečią reguliuojamų tarifų panaikinimo pradžios datą reikėtų atsižvelgti ir į tokius faktorius kaip visų šiame procese esančių dalyvių pasiruošimą – suvaldyti tokį procesą, kuriame dalyvauja 1,5 milijono vartotojų, nėra paprasta.

„Tam kruopščiai turi pasiruošti ne tik tiekėjai, bet – dar svarbiau – skirstomųjų tinklų operatorius LESTO, kad vartotojai nepatirtų staigaus šoko. Labai svarbu kuo anksčiau pradėti informuoti visuomenę apie numatomus pokyčius. Taigi apibendrinant, svarbiausia visoms suinteresuotoms šalims yra žinoti, kas ir kada vyks, o ne tiesiog vykdyti esamus planus panaikinti reguliuojamus tarifus nuo 2015 sausio 1 d. Be to, 2015 sausio 1 d. gali laukti ne mažiau svarbus iššūkis – euro įvedimas, kuris taip pat pareikalautų daug laiko ir išteklių tinkamai pasiruošti ir informuoti visuomenę“, – kalbėjo „Elektrum“ atstovas.

EnergyMarket.lt

energymarket.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką