Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

R.Kuodis: savivaldybės juk nenori atsisakyti pensionato politikams

Raimondas Kuodis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Raimondas Kuodis
Šaltinis: Žinių radijas
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sveikina premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyvą šilumos ūkį iš savivaldybių perduoti valstybės žinion. Anot jo, dabartinė sistema, kai kurioms savivaldybėms išnuomavus šilumos ūkius privačiam verslui, yra pati blogiausia.

„Jau kiek metų kalbėjau, kad reikėtų panaikinti rezultatus tos nevykusios reformos, padarytos prieš keliolika metų, kai energetika Lietuvoje buvo išskaidyta: atskirtas elektros ūkis, šilumos ūkis. Tas šilumos ūkis atiteko savivaldybėms, o kai kurios savivaldybės, turėdamos tokį minkštą stuburą, nutarė, kad verta tą ūkį išnuomoti privatininkams. Nėra nieko baisiau kaip privatus monopolistas“, –  laidoje „Akiratyje –  energetika“ trečiadienį sakė R. Kuodis.

Reikėtų panaikinti rezultatus tos nevykusios reformos, padarytos prieš keliolika metų, kai energetika Lietuvoje buvo išskaidyta: atskirtas elektros ūkis, šilumos ūkis.

Po šios reformos, R. Kuodžio teigimu, kainos gyventojams nesumažėjo, o savivaldybių korupcija padidėjo. Didžiuosiuose miestuose, anot ekonomisto, privataus šilumos ūkio valdytojams nebuvo jokių paskatų pereiti prie biokuro, stengtis sumažinti vartojimą.  „Kantrybės taurė matyt ir premjerui pagaliau baigėsi“, - nurodė jis.

Didžiausia bėda –  konkurencija

R. Kuodžiu įsitikinimu, Lietuvoje yra ir dar viena didelė problema – konkurencija šilumos ūkyje. „Tai yra vienas absurdiškiausių dalykų, kokį galima sugalvoti, kadangi šilumos ūkis tikrai iš visų natūralių monopolijų natūraliausias. Kuo daugiau ten, tokioje mažoje erdvėje, konkurencijos, tuo didesnės kainos.“

Pasak R. Kuodžio, turėtų būti tik vienas gamintojas, kuris efektyviausiu būdu tiektų šilumą savivaldybėms.  

Valstybė valdė nuostolingai

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno nuomone, kai šilumos ūkis buvo valdomas valstybės, patirti dideli nuostoliai.

„Valdymas buvo labai neefektyvus, dideli nuostoliai tinkluose – siekė 32 proc. Šilumos savikaina buvo didesnė už parduodamos šilumos kainą, šį skirtumą dengdavo valstybė, kompensuodama iš valstybės biudžeto“, –  laidoje kalbėjo V. Stasiūnas.

Anot jo, kai 1997 m. šilumos ūkis buvo perduotas savivaldybėms, kiekviena jų pasidarė atsakinga už šio ūkio efektyvų darbą. Pasak V. Stasiūno, savivaldybės padarė dideles investicijas, kad dabar kai kuriose jų šilumos kilovatvalandės kaina tesiektų 20 cnt.

Vilniuje susitvarkyta prasčiausiai

R. Kuodis pažymėjo, kad jis nesiūlantis grįžti į iki 1997 metų kerojusią „betvarkę“. Jis pripažino, kad kai kurios savivaldybės su šilumos ūkiais puikiai susitvarkė:

 „Kai kurios savivaldybės, kaip valstybės dalis, teisingai tvarkėsi. Mes turėjome problemą su kai kuriomis didelėmis savivaldybėmis, kurios išnuomavo tuos ūkius, atidavė privatininkams, ir tie privatininkai padarė viską, kad išmelžtų iš visuomenių kuo daugiau“, –  aiškino ekonomistas.

R. Kuodis, paklaustas, ar turi galvoje Vilniaus savivaldybę, atsakė: „Akivaizdu. Turbūt visi žino, apie ką mes šnekame. Tai ar mes paliekame tai savivaldybėms, kurios gerai tvarkosi, ar atiduodame „Lietuvos energijai“ – čia jau technikos klausimai.“

Pensionatas politikams

Anot ekonomisto, akivaizdu, kad savivaldybės nenori atiduoti šilumos ūkių kontrolės, nes tos įmonės esą yra gera vieta įdarbinti postus praradusius politikus. „Savivalda nori išlaikyti tokias įmones – pensionatą politikams.“

A. Butkevičius yra pasakęs, kad Vilniuje ir Kaune siekiant šilumos kainas sumažinti iki 30 proc. , numatoma sukurti spec. Bendrovę, kurią konroliuoti valstybės valdoma įmonių grupė „Lietuvos energija“. Taip pat būtų į ją pritraukiama ir privataus kapitalo.

Visą laidos „Akiratyje – energetika“ įrašą klausykite čia.

Žinių radijas
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką