Seime buvo atmesta rezoliucija, kuria norėta įpareigoti Vyriausybę, kad ši nustatytų, kaip turėtų būti kompensuojama dujų kaina vartotojams.
„Man atrodo, kad čia turėtų dalyvauti vartotojai, šilumos tiekėjai ir „Lietuvos dujos“ turi pritarti. O Vyriausybė galėtų būti tik tarpininku ir, kaip akcininkė, padėti silpnajai pusei, vartotojams, susitarti“, – LRT Radijo laidoje „60 minučių“ tikina pašnekovas.
R. Kuodis: abi pusės teisios
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija antrą kartą kreipėsi į „Lietuvos dujas“, prašydama paaiškinti, kaip bus kompensuojama dujų kaina nebuitiniams vartotojams dėl „Gazprom“ pritaikytos nuolaidos. Konservatorių parengtą rezoliuciją premjeras Algirdas Butkevičius įvertino kaip populistinę.
Tvarką derėtų nustatyti tuo atveju, jei Lietuva arbitraže laimėtų ginčą prieš „Gazprom“. Esą šiuo atveju tai nereikalinga, nes pinigai Lietuvai nebuvo išmokėti.
Vilniaus universiteto prof. ekonomistas Raimondas Kuodis tvirtina, kad ir konservatoriai, ir rezoliucijai prieštaraujantis premjeras šiuo atveju yra teisūs. Jo nuomone, tvarką derėtų nustatyti tuo atveju, jei Lietuva arbitraže laimėtų ginčą prieš „Gazprom“. Esą šiuo atveju tai nereikalinga, nes pinigai Lietuvai nebuvo išmokėti.
„Pinigų iš tikrųjų nebuvo gauta, ir dabar ta kompensacija vykdoma nustatant mažesnę dujų kainą vartotojams, šilumos gamintojams“, – LRT Radijo eteryje sako R. Kuodis.
J. Antanaitis: Vyriausybė turėtų likti tik tarpininku
Kitos pozicijos laikėsi J. Antanaitis, aiškindamas, kad susidariusi padėtis yra tolygi situacijai, kai permokama už prekę, o tai apibrėžta Civiliniame kodekse. Esą tokiu atveju padėtį turėtų išsiaiškinti tik pardavėjas ir pirkėjas.
„Niekas neturi teisės įsikišti tarp pardavėjo ir pirkėjo. Tuo labiau valstybė, nes valstybė yra akcininkas. Ji neturi teisės kainą skirstyti į dividendus ar nukreipti kažkur kitur. Turi grąžinti permoką“, – įsitikinęs J. Antanaitis.
R. Kuodis teigia, kad tai yra ekonominė, o ne teisinė situacija, todėl vartojamos sąvokos, kurias pabrėžia J. Antanaitis, didelės prasmės neturi. Esą ekonominės prasmės tai nekeičia – vartotojai patyrė nuostolį ir su jais turi būti susitarta, kokiu būdu tai bus atlyginta.
J. Antanaitis sutinka, kad žalos atlyginimo būdas gali būti pasirinktas. Esą nėra būtina vartotojams sumokėti prarastus pinigus. Galima daryti tam tikras nuolaidas. Tačiau vis tiek laikosi pozicijos, kad valstybė neturėtų kištis.
„Man atrodo, kad čia turėtų dalyvauti vartotojai, šilumos tiekėjai, ir „Lietuvos dujos“ turi pritarti. O Vyriausybė galėtų būti tik tarpininku ir, kaip akcininkė, padėti silpnajai pusei, vartotojams, susitarti“, – tikina pašnekovas.
„Štai ir atsakėte. Be valstybės čia nieko nebus. Kaip jūs įsivaizduojate? Kiekvienas gyventojas turi eiti su ieškiniu, kažko ieškoti. Tokie klausimai sprendžiami kolektyviai“, – prieštarauja R. Kuodis.
J. Antanaitis įsitikinęs, kad Vyriausybė turėtų įpareigoti „Lietuvos dujas“ susitarti su šilumos tiekėjais, o pastaruosius – su vartotojais.
