Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusija – viena didžiausių krentančios naftos kainos aukų

Karinis paradas Raudonojoje aikštėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Karinis paradas Raudonojoje aikštėje
Šaltinis: traders.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nafta – itin vertinga žaliava, kuri ne tik atnešė didžiulius turtus šios žaliavos eksportuotojoms, bet ir parklupdė vieną didžiausių pasaulio ekonomikų.

Laikui bėgant, naftos produktai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, o tai smarkiai paveikė tų valstybių ekonomikas, kurios eksportuoja šią žaliavą. Didžiausi naftos eksportuotojai yra OPEC narės ir Rusija. Pastaraisiais metais dėl skalūnų naftos gavybos bumo Šiaurės Amerikoje naftos pasiūla rinkoje didėjo gerokai sparčiau nei Artimųjų Rytų ar kitų regionų, o ši situacija paskatino ženklų žaliavos kainos kritimą.

Ryškūs pokyčiai naftos rinkoje prasidėjo po to, kai dėl naujų gavybos technologijų suteiktų galimybių sumažėjo JAV, kuri yra viena didžiausių naftos vartotojų, poreikis importuoti didžiulius kiekius žaliavos. Šią tendenciją geriausiai iliustruoja faktas, jog neseniai JAV buvo sušvelnintas naftos eksporto ribojimas.

Iki šiol naftos kaina rinkoje priklausydavo daugiausia nuo OPEC, kuri nustatydavo žaliavos išgavimo tikslą ir taip reguliuodavo naftos pasiūlą rinkoje. Šiuo metu OPEC, tiekiančios apytiksliai 40 proc. visos naftos pasiūlos, sudaro 12 valstybių, iš kurių svarbiausia (pagal naftos išgavimo apimtį) yra Saudo Arabija.

Vyrauja nuomonė, jog paskutinio susitikimo metu OPEC nusprendė nemažinti naftos gavybos, nes norėjo sulėtinti skalūnų naftos, kurios išgavimo savikaina yra didesnė, gavybą. Taip OPEC siekia paveikti konkurentus ir išlaikyti įtaką naftos rinkoje. Ši situacija lėmė smarkų naftos kainos kritimą.

Krentančios naftos kainos pasekmės

Nuo rugpjūčio pabaigos naftos (WTI) kaina nukrito beveik per pusę ir šiuo metu svyruoja ties 55 JAV doleriais už barelį. Paskutinį kartą tokias naftos kainas matėme finansų krizės metu, kai žaliavos kaina trumpam buvo nusiritusi iki beveik 35 JAV dolerių už barelį.

Tik pradėjusi kristi žaliavos kaina džiugino investuotojus, kurie tikėjosi, jog dėl sumažėjusių degalų išlaidų didžiųjų pasaulio ekonomikų vartotojai turės daugiau lėšų artėjančiam dovanų pirkimo sezonui. Tačiau, žaliavos kainai sumenkus per pusę, investuotojai pradėjo nerimauti dėl energetikos įmonių ir naftą eksportuojančių valstybių ekonominės padėties.

Naftos kainos kritimas neigiamai atsilieps toms naftą eksportuojančioms valstybėms, kurios ženkliai priklauso nuo iš naftos eksporto gaunamų pajamų ir sudarydamos biudžetus prognozavo, jog naftos kaina ženkliai nesikeis.

Nuo rugpjūčio pabaigos naftos (WTI) kaina nukrito beveik per pusę ir šiuo metu svyruoja ties 55 JAV dolerių už barelį. Paskutinį kartą tokias naftos kainas matėme finansų krizės metu, kai žaliavos kaina trumpam buvo nusiritusi iki beveik 35 JAV dolerių už barelį.

Remiantis „Deutsche Bank” skaičiavimu, tam, kad Rusijos biudžetas šiuos metus nebūtų deficitinis, „Brent” tipo naftos kaina turėtų būti didesnė nei 100,1 JAV dolerio už barelį, kai šiuo metu ji yra apie 60 JAV dolerių už barelį.

Rusijos ekonomika šiais metais dar nukentėjo dėl Vakarų valstybių įvestų sankcijų, o padėtį šalyje dar labiau apsunkino naftos kainos smukimas. Daugiau nei du trečdalius Rusijos eksporto sudaro dujos, nafta ir jos produktai, o tai parodo, jog šalies pajamos ženkliai priklauso nuo šių žaliavų kainų rinkoje.

Rusijos centrinis bankas ėmėsi priemonių, kad būtų sustabdytas šalies valiutos kritimas, tačiau jų neužteko ir nuo metų pradžios Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu sumenko daugiau nei 70 proc.

Prieš kelias savaites centrinis bankas pakėlė bazinę palūkanų normą iki 17 proc. (nuo 10,5 proc.), tačiau Vladimiras Putinas savo kalboje užsiminė, jog šalies centrinis bankas daugiau nenaudos užsienio rezervų, kad būtų palaikytas Rusijos rublio kursas.

Be to, neseniai vienas žinomiausių akcijų indeksų kūrėjų MSCI pranešė, jog atidžiai stebi situaciją Rusijoje ir, jeigu šalyje bus įvesti kapitalo judėjimo apribojimai, Rusijos akcijų MSCI Russia indeksas bus pašalintas iš vieno svarbiausių besivystančių šalių indekso – MSCI Emerging Markets.

Taip pat MSCI pareiškė, jog gali būti svarstoma MSCI Russia indekso sudėtį pakeisti taip, kad kuo didesnę jo dalį sudarytų depozitoriumo pakvitavimai, kurie yra likvidesni nei vietinėje biržoje listinguojamos akcijos. Šiuo veiksmu būtų siekiama išvengti MSCI Russia išbraukimo iš besivystančių šalių indekso. Žinomiausias MSCI Emerging Markets indeksą siekiantis atkartoti ETF fondas yra iShares MSCI Emerging Markets ETF (EEM). Rusijos akcijos sudaro apie 5 proc. šio fondo investicinio portfelio.

Investicinės idėjos

Per vienerius metus Rusijos akcijų indeksas RTS (vietos valiuta) sumenko per pusę ir dalis ilgalaikių investuotojų pamažu pradeda dairytis investicinių idėjų šioje šalyje. Vienas paprasčiausių būdų pasiekti Rusiją yra JAV NYSE akcijų biržoje listinguojamas ETF fondas Market Vectors Russia ETF (RSX), kurio akcijas galima pirkti, tikintis, kad akcijų kainos kils, arba galima parduoti pasiskolintas akcijas (angl. short selling), siekiant pasipelnyti iš galimo tolimesnio akcijų kainų kritimo. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog beveik 80 proc. fondo investicinio portfelio sudaro akcijų pakvitavimai Londono, JAV ir Honkongo biržose.

Tam, kad Rusijos biudžetas šiais metus nebūtų deficitinis, „Brent” tipo naftos kaina turėtų būti didesnė nei 100,1 JAV dolerio už barelį, kai šiuo metu ji yra apie 60 JAV dolerių už barelį.

Naftos kainos kritimas, kaip ir tikėjosi OPEC, ženkliai paveikė sudėtingesnes naftos gavybos technologijas naudojančias bendroves.

Remiantis „Reuters“ paskelbtais duomenimis, JAV skalūnų naftos išgavimo savikaina yra ties 70-77 JAV doleriais už barelį, giliavandenio gręžimo naftos išgavimo būdo savikaina yra 54-60 JAV dolerių už barelį, o naftos išgavimo iš bituminio smėlio savikaina siekia apie 89-96 JAV dolerius už barelį.

Kai Artimuosiuose Rytuose įprastu būdu išgaunamos naftos savikaina siekia 15-21 JAV dolerį už barelį. Dėl to investuotojai buvo linkę parduoti turimas sudėtingas naftos gavybos technologijas naudojančių bendrovių pozicijas. Pavyzdžiui, tokias bendroves apimančio biržoje prekiaujamo fondo Market Vectors Unconventional Oil & Gas ETF (FRAK) akcijų kaina per pastaruosius 6 mėn. sumenko apie 35 proc., kai per tą patį laikotarpį didžiausias naftos ir dujų gavybos bendroves apimančio fondo Energy Select Sector SPDR ETF (XLE) akcijų kaina sumažėjo apie 20 proc.

Žinoma, verta paminėti investicines idėjas, kurios leidžia investuotojams tiesiogiai pasipelnyti iš žaliavos kainos svyravimų.

Paprasčiausias būdas turėti tokių investicijų yra United States Oil Fund (USO) ETF fondas, kurį sudaro WTI tipo naftos ateities sandoriai. Taip pat investuotojai gali tiesiogiai pirkti ateities sandorius. WTI tipo ateities sandorių CME biržoje simbolis yra CL, o šio tipo mini ateities sandorių simbolis yra QM. Tuo tarpu Brent tipo naftos ateities sandorių simbolis yra „BZ“ ir COIL (ICE birža). Standartinio ateities sandorio dydis yra 1 000 barelių, o mini ateities sandorio dydis yra per pusę mažesnis (500 barelių).

Parengta LHV banko, remiantis worldbank.org, opec.org, eia.gov skelbiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, bloomberg.com, reuters.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius. 

traders.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką