„Valstybė, norinti surinkti daugiau pinigų iš centralizuotai besišildančių žmonių, turi pati dėti daugiau pastangų, kad įsisenėjusios šilumos vartotojų bėdos būtų išspręstos. Griežtai nepritariame lengvatos panaikinimui, kol dideles šilumos sąskaitas lemia nepakankamai vartojamas biokuras ir nėra sumažintas šilumos švaistymas pro kiauras pasenusių daugiabučių sienas“, – teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Šilumos tiekėjų vertinimu, jei situacija valstybėje verčia mažinti lengvatą, tokią galimybę galima būtų svarstyti lengvatą naikinant diferencijuotai. „Lengvata galėtų būti mažinama miestuose, kuriuose ne mažiau nei 60 procentų šilumos pagaminama iš biokuro. Tik šiuo atveju galima teigti, kad šilumos kaina yra stabiliai maža“, – sakė V. Stasiūnas.
Griežtai nepritariame lengvatos panaikinimui, kol dideles šilumos sąskaitas lemia nepakankamai vartojamas biokuras ir nėra sumažintas šilumos švaistymas pro kiauras pasenusių daugiabučių sienas.
Šiuo metu iš vietinio biokuro pagaminama apie 35 procentai visos centralizuotai tiekiamos šilumos, tačiau didžiausiuose miestuose vietinis kuras iki šiol vartojamas per menkai.
„Niekaip neprasidedanti visuotinė daugiabučių renovacija lemia, kad iki šiol Lietuvos daugiabučiuose iššvaistoma net tris kartus daugiau šilumos nei Švedijoje. Kaimyninėse šalyse senos statybos daugiabučių atnaujinimo programos sėkmingai vyksta, tačiau Lietuva jau dvidešimt metų nesugeba pajudėti iš mirties taško šioje srityje“, – konstatavo V. Stasiūnas.
Skaičiuojama, kad dėl PVM didėjimo 11 procentų užauginta šilumos kaina kiekvienam standartiniam 60 kv. m. butui senos statybos nerenovuotame daugiabutyje lemtų apie 250 litų papildomas išlaidas per šildymo sezoną. Šie pinigai atitektų šalies biudžetui.
