Pajamas skaičiuoja trilijonais
Šią savaitę Lietuvoje vieši JAV Pensilvanijos valstijos Aplinkos apsaugos departamento ekspertai Scottas Perry ir Kurtas Klapowskis. „Mes nenorime įpiršti jums jokių pasiūlymų, norime tik papasakoti apie Pensilvanijos patirtį išgaunant skalūnų dujas“ – taip svečiai prisistatė akademinei bendruomenei Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Pensilvanijoje, kurioje gyvena 12,7 mln. žmonių, yra vienas didžiausių JAV skalūnų dujų telkinių „Marcellus Shale“. Čia išgręžta daugiau nei 8 tūkst, gręžinių, kurių dauguma jau tiekia dujas. Pirmasis skalūnų dujų gręžinys čia buvo išgręžtas 1959 metais.
Mes nenorime įpiršti jums jokių pasiūlymų, norime tik papasakoti apie Pensilvanijos patirtį išgaunant skalūnų dujas, – taip svečiai prisistatė akademinei bendruomenei Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Jei Lietuva turėtų tiek gręžinių, kiek Pensilvanija (kuri yra du kartus didesnė, tačiau ne visi plotai naudojami dujų gavybai), iš to per metus būtų uždirbta apie 3,7 trilijonų JAV dolerių. Vietos gyventojai uždirbtų 1,3 milijardo JAV dolerių ir dar 0,6 milijardo dolerių būtų sumokama mokesčiais, kurų didelė dalis atitenka vietos bendruomenėms.
Pensilvanijos skalūnų dujų pramonėje pernai dirbo 30 tūkst. vietos gyventojų. „Mažiausias nedarbo lygis yra tose apygardose, kur yra daug gręžinių. Taip pat ten mokami dideli atlyginimai darbuotojams ir taip sukuriama terpė vystytis vietiniam paslaugų verslui. Tai padėjo įdarbinti daugelį Pensilvanijos gyventojų, kurie neteko darbo, kuomet traukėsi plieno pramonės gamyklos“, – pasakojo S.Perry.
Aplinkosaugos reikalavimai – itin griežti
Vienas skalūnų dujų gręžinys gali pasiekti keliolika dujų rezervuarų sluoksnių, todėl laikoma, kad horizontalus gręžimas yra mažiau pavojingas. Bet kuriuo atveju, Pensilvanija turi įstatymus, skirtus apsaugoti ne tik paviršiaus bet ir giluminius vandenis.
„Aukšti ir vienodi standartai galioja visiems be išimties gręžiniams, nepriklausomai nuo jų lokacijos. Vyksta nuolatiniai patikrinimai ir didelės baudos nesuteikia ekonominės prasmės nesilaikyti šių taisyklių“, – motyvus laikytis griežtų aplinkosaugos reikalavimų nurodė K.Klapowski.
Gręžiniuose panaudotas vanduo būna užterštas, todėl teritorija, kur toks vanduo yra saugomas ir valomas, yra izoliuota, o tokio vandens išsiliejimo galimybė yra be galo maža. Taip pat privalomai yra kontroliuojamas lietaus ir sniego kiekis gręžinių teritorijoje.
„Skaidrumas yra svarbiausia, todėl kuriama 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę veikianti sistema, kurioje galima stebėti visus įvykius, išgaunamus dujų kiekius ar įvykusius užteržto vandens išsiliejimus“, – teigė Pensilvanijos Aplinkos apsaugos departamento ekspertai.
Be to, aplinkosaugininkai privalomai rengia planus nelaimės atvejams, vietinės bei aplinkinės tarnybos praeina specialius mokymus ir yra supažindinamos su visais gręžiniais bei jų planais.
„Degantis vanduo, kurį matė jau visas pasaulis, yra tiesa, tačiau tai ne skalūnų dujos, o metano dujų telkiniai, kurie yra virš skalūnų dujų ir pateko į geriamąjį vandenį. Kad tokios klaidos neįvyktų, būtina ištirti visą gręžinio plotą“ , – pastebėjo S.Perry.
Skalūnų dujoms patekti į išorę praktiškai nėra jokios galimybės, nes skalūnų gręžinio vamzdį saugo net keturių sluoksnių gaubtai.
Privalo suderinti visų interesus
Pensilvanijos Aplinkos apsaugos departamento ekspertų vizitą į Lietuvą surengė JAV ambasada Lietuvoje ir Užsienio reikalų ministerija. Manoma, kad pradėtas dialogas ir dalijimasis patirtimi bus tęsiamas ir ateityje.
„Tik sužinoję kitų šalių patirtį galime pasirinkti teisingiausią kelią ir sukurti visokeriopą naudą ne tik vietiniams gyventojams bei šalies ekonomikai, bet ir visam regionui“, – įsitikinę JAV aplinkosaugos ekspertai.
Svečiai pakartojo, kad JAV nori matyti energetiškai nepriklausomą Europą. Pačios Jungtinės Valstijos tapo energetiškai nepriklausomos tik pradėjus eksploatuoti skalūnų dujų telkinius. Per keletą metų dujų kainos JAV nukrito keturis kartus, dabar valstybė jau rengiasi skystinti ir eskportuoti skalūnų dujas.
Kaip spręsti kylančias problemas?
„Pensilvanijoje yra 2700 savivaldybių ir kiekviena turi savo interesus. Kuomet prašoma leidimo skalūnų gręžiniui, visos savivaldybės ir gyventojai, esantys kelių kilometrų spinduliu privalo būti informuoti ir supažindinti su projektu bei duoti leidimus. Iškilus klausimams ar nerimams, vyksta susitikimai ir aktyvus dialogas, siekinat užtikrinti, jog abi pusės būtų patenkintos“, – reziumavo JAV ekspertai.
